1749

Jau labai daug metų vykdau tokį tyrimą. Stebiu verslininkus (nes į verslą galima žiūrėti kaip į paspartintą tam tikrų socialinių reiškinių inkubatorių) ir ieškau tokios “auksinės savybės”, kuri atskiria sėkmingą verslininką nuo kitų. Ir šis stebėjimas pats iš savęs yra labai įdomus: pavyzdžiui, niekad nebūčiau patikėjęs, kad protas ir raštingumas nėra svarbios savybės.

Aišku, nieko nenustebinsiu pastebėjimu, kad kaip ir sporte, kaip ir visur kitur – į viršų išplaukia nuoseklumas ir atkaklus tikslo siekimas. Dar palankios aplinkybės, kas yra tik Santa Random’o vienas iš veidų. Dėl nuoseklumo – niekas [mūsų] niekada nemokė, kad sporte svarbiausia yra ne treniruočių metodika ar technika, ne inventorius ar gera nuotaika – svarbiausia yra reguliarios treniruotės be jokios simuliacijos. Ir niekas neįvyksta per mėnesį. Nebent tik žurnaluose ar visur kitur peršamuose niekam tikusiuose patarimuose kaip tapti puikiu sportininku per mėnesį.

Tokią trivialią taisyklę įsisamoninęs pagaliau pasiryžau imtis laikyti kvalifikacinius egzaminus. Susiradau kovinį sportą, kuris (haha, kaip netikėta) kardinaliai skiriasi nuo visko ką esu iki šiol treniravęsis ir pradedu nuo nulio. Labai įdomu ir labai naudinga tuo pačiu metu – galiu praktikoje patikrinti daugybę susikurtų teorinių mechanizmų.

O kas dėl sporto kaip gyvenimo būdo – netgi prieš porą metų nebūčiau patikėjęs, kad mano alkoholio konsumpcija sumažės iki tokių minimalių kiekių ir mūsiškiame šaldytuve alaus skyrius atrodys taip:

1743

Kiekvieną kartą instaliuojant naują serverį kažkur tarp aortos ir saulės rezginio kirba toks specifinis jausmas – toks pats kaip žiūrint iš taško, esančio aukštai, į horizonto tolybes – niekad neišsipildysiantis geresnio rytojaus pažadas. Bet man patinka, visada pakabliuoja. Todėl ir mėgstu naujus servakus parke.

ką aš rašau kai rašau apie darbą

Iš tiesų adminai ir programuotojai apie darbą nekalba, juolab viešai, nes didesnė dalis to darbo būna jautrios klientų paslaptys. Bet yra viena sfera apie ką galima sau leisti kartas nuo karto brūkštelėti – filosofinė reikalo pusė.

Taigi, darbo lygtis. Ji skamba taip: ar imtis šio reikalo (darbo, projekto)? Atsakymas teigiamas turi būti tada kai gali rasti motyvacijos tą darbą padaryti gerai. Nes malonumas patiriamas darant gerai yra grįžtamasis ryšys stiprinantis motyvaciją tęsti projektą ir daryti jį gerai toliau.

Kaip visada – lengviausia lygtis spręsti grafiniu būdu. Šiuo atveju – jei surenki bent du burbulus, tai yra, kai gali nubrėžti tiesę per bet kurią trikampio kraštinę – projekto verta imtis ar jį tęsti.

Kartais, dirbant su ilgalaikiais projektais verta nusipiešti šį trikampį ir pabandyti jį “išspręsti” vėl. Nes dalykai keičiasi, pažįsti žmones, keičiasi finansinė pusė, keičiasi pats projektas.

Kai kuriais atvejais, tiesa, šis trikampis padeda rasti silpnas projekto vietas – “skyles”, per kurias nuteka motyvacija ir jas (šias skyles) užlopyti. Tarkim, atsisveikinti su nekonstruktyviais bendradarbiais ar ieškoti papildomo finansavimo.

Tataigi.

Klausiau feisbūkiuose, paklausiu ir čia

O jūs žinot, kad tarp startup’o ir hipsterio beveik nėra skirtumo?

O tuo metu

Tuo metu, kai bobutės krenta pro langus žemyn, tuo metu vyrai mirinėja nuo peršalimo, o valgant genetiškai modifikuotus kopūstus visi pamažu virsta kiaulės ir žuvies hibridais. O kankorežinės liaukos, jei nenukalkintos – niekaip negali virsti trečiosiomis akimis. Tarsi dvejų dar negana būtų tokį absurdą matyti.

Neskaitykit spaudos.

postuko pavadinimukas

Daug bendraujam šiais įdomiais laikais. Bendraujam su įvairiais gamybininkais. Nutinka nutikimų:

- Sveiki, paskaičiuokite kainą [...].

- Sveiki, [...] kainele butu tokia [...].

- Ačiutukas už atsakymuką.

Kas sakė, kad nelinksmai mes gyvenam.

praėjusieji mobiliako paveiksliukais

Ir, žinoma, naudodamasis tribūna noriu pasisakyti. Apie tai, kad keista, jog Marse važinėjant mūsų robotui vis dar turime didelių bėdų norėdami prisijungti printerį prie kompiuterio arba elementariai per Bluetooth persiųsti septyniasdešimt dvi nuotraukas…

ateinantiems

Kadangi, kaip jau ir sakiau, mėsa sumarinuota, kirvis, pjūklas ir peilis pagaląsti, miegmaišiai supakuoti, belieka tik užduoti toną ateinantiems metams. Ne, neužsiimsiu čia žadėjimais ir pažadais – per kažkiek praėjusio laiko įpratau ne žadėti o vykdyti. Sportinis ateinančiųjų tonas gan aiškus, tikslai užbrėžti, vykdymas jau pradėtas – bereikia tiesiog tęsti toliau. Su darbiniais tas pats. Yra tik du dalykai, ką (būdamas niurna lietuviškasis) vis pamirštu ar šiaip iškrenta iš galvos, o iš tikro tai turėčiau tai nuosekliai daryti. Pirmasis yra labai paprastas: kiekvieną rytą pradėti nusišypsant savo abrozdėliui veidrodyje. Toks rytietiškas kung-fu, labai nesiplečiant galiu pasakyti, kad tai veikia ir veikia puikiai. Antras dalykas yra dar paprastesnis – dažniau prikąsti liežuvį. Tai tiek, o kas parašyta tenutinka.

ausinės elektrinei gitarai

Būna situacijų, kai nesinori artimiesiems ir kaimynams birbinti “ant galvos”.

Schema:

R1______________22K  1/4W Resistor

C1______________10µF  25V Electrolytic Capacitor
C2_____________100nF  63V Polyester or Ceramic Capacitor
C3_____________220µF  25V Electrolytic Capacitor

IC1__________TDA7052  Audio power amplifier IC

J1,J2__________6.3mm  Stereo Jack sockets (switched)

SPKR___________8 Ohm  Loudspeaker (See Notes)

B1________________9V  PP3 Battery or
                  3V  Battery (2 x 1.5V AA, AAA Cells in series etc.)

Clip for PP3 Battery or socket for 2 x 1.5V AA or AAA Cells

Iš čia >>

Pastilių dėžutės neradau, radau šovinių dėžutę:

Išvadėlė: per triukšminga mikroschema, precizikos mėgėjams baltasis tranzistorinis triukšmas išūžia ausis, bet viskas surenkama per 15 minučių.

new age požiūris į turinį

Sutarkim, kad čia neanalizuojam, nemokom, nesikišam ir nieko neaiškinam – tiesiog peržiūrėkime kelis skaičiukus.

Štai viena (!) blogerė ėmė ir sukūrė iniciatyvą “Knygų iššūkis“. (Ši iniciatyva vyksta jau antrus metus iš eilės).

Šiuo metu (man rašant) užsiregistravę 107 dalyviai. Galim daryti prielaidą, kad jų bus daugiau, bet tarkim, kad yra 107. Tai reiškia, kad bus parašyta 107 x 12 = 1284 įrašai. Darykime (niekuo nepagrįstą, bet taip jau daroma kai kuriose ekonominiuose dalykuose) prielaidą, kad iš visų šių įrašų tikrai geros kokybės bus 20%: 1284 x 0.2 = 256.8. O tai reiškia, kad kiekvienai darbo dienai yra ne mažiau kaip po 1 kokybišką įrašą (2012 metais buvo 252 darbo dienos).

Organizatoriai atiduoda už tai po 5 knygas per mėnesį atsitiktinai pasirinktiems dalyviams. Viso bus atiduota 12 x 5 = 60 knygų, kas organizatoriams galėtų kainuoti (apytiksliai) 60 x 40 Lt = 2400 Lt per metus. Plius darbo valandos, žinoma, plius kitos išlaidos, bet čia ne apie tai, o apie tai, kad svarbu yra noras ir darymas :)