1/52 Berlin, DE

Metro. Dar važiuodami į priekį tarėmės, kad gerai būtų atsivažinėti juo iki soties. Visai dienai bilietas kainuoja šiek tiek virš šešių eurų – ir važinėk kiek nori. Bent jau aš tai atsivažinėjau ilgam – pirmos dienos vakare, maždaug dešimtą “eskalatorium-žemyn-važuiojam-metro-eskalatorium-aukštyn-einam-metro-eskalatorium…” mini maratono valandą. Nors Berlyno metro turi labai aiškią sistemą, kurią gan greit perpratom, jau po kelių važiavimų, bet per paskutinį tos dienos važiavimą smegenys nebelabai siejo žemėlapį, metro planą ir metro važiavimo kryptį. Gana.

***

Bubble Tea jau mačiau kažkur mieste, stende, tuomet eilinį kartą šyptelėjau – dar vienas fascinating išradimas iš tikro nepanašus nei į Buble nei į Tea. Todėl, kai metro priešais atsisėdo du jauni, studentai, tikėtina, Markso sekėjai, nusipirkę vieną Buble Tea dviems, tik kilstelėjau antakį. Nesmarkiai, nes svečiam mieste nelabai kas stebina. Bet vaizdas atrodė gan įdomus, todėl akies kraštu žiūrėjau toliau. Vienas – su sunkiais kariškais nevalytais batais, tiesa, vietoj batraiščių bet kaip suraišiota plonytė virvelė, bet akivaizdžiai intelektualusis revoliucionierius. Dvasios lygmenyje, ta prasme, nes iš tų, kurių bicepsai kaip mano du pirštai, bet juk žino tokių painių žodžių, kad žodinėse dvikovose gali bet ką ant menčių parverst. Taigi, laiko rankose tą Buble Tea ir aiškina draugui (akivaizdžiai dar šios neragavusiam) kaip reikia siurbt pro šiaudelį, bet taip, kad tie bublikai vienas paskui kitą kiltų šiek tiek permatomu šiaudeliu ir kažkaip ten labai specifiškai būtų suvalgomi toliau. Praklausiau kaip būtent. Draugas, gi, šiek tiek tvarkingiau atrodantis, bet su tipine barzdele ir Che kepure žiūri į visa tai taip, kaip aš žiūrėčiau į robotą, žiemą pakėlusį mano nukritusią pirštinę ir švaria lietuvių kalba sakantį: “jūsų pirštinė, pone, man rodos pametėte”. Po to paragauja. Draugas, ta prasme. Tos Buble Tea. Per antrą šiaudelį, nes plastikinis indukas optimaliai sukonstruotas vartoti kolektyviai. Yra ir apakęs ir patenkintas vienu metu, o akyse švyti išdidumas, kad pavyko taisyklingai siurbtelti tų bublikų. Mintyse krizenu, nes abu kartu su tuo gėrimu labai  panašūs į pokemonus su Che kepurėlėmis ir barzdelėmis.

***

Gerdami rytinę kavą matavome kokį miesto kvadratą šios kelionės metu apvaikščiosim ir apvažinėsim. Kvadratuko dydis maždaug sulig pirštu, septyni pirštai per visą miesto žemėlapiuką skersai ir septyni išilgai, tai galima būtų teigti, kad apšmirinėsim ne mažiau nei 1/49 Berlyno. Dar leidus šiokį tokį paklaidos koeficientą gaunam puikų, laužtą iš piršto, dydį 1/52. Nagi, mūsų kaimytis gerokai mažesnis.

***

Pirma kontekstas. O kontekstas toks, kad Berlyne joninių dieną ir naktį būna gėjų paradas. Kas galėtų pagalvoti. Bet neesmė, miestas taikiai mojuoja, mieste pilna berniukų, visi gerai nusiteikę. Kaip supratau – dauguma tų, kas nelabai gerai nusiteikę pasinaudoja puikiu oru ir išvažiuoja iš miesto. Gal ne visi. Toks štai kontekstas.

Eina prieš mus du tokie gerai žolės papešę jaunuoliai, tokie, kuriuos mūsų kaimytyje vakare susitikt nebūtų labai malonu. Bet Vakaruose visi turi socialinių skiepų nuo agresijos, todėl šie du eina ir neagresyviai užkabinėja praeivius. Mes einam iš paskos, ir aš išpūtęs akis žiūriu į pirmą kartą gyvenime matomą neagresyvų praeivių užkabinėjimą, bet vis tiek visi aplinkui šių dviejų truputį privengia. Vienas, visa galva aukštesnis, bet mažiau svyruojantis, dar nešasi rankoj du plastikinius limonado butelius. Tuščius. Ir taip nutinka, kad tais buteliais užkabina metro stotelėje stovinčio, nususukusio, įamžėjusio vyriškio, greitai jau senelio, sėdimąją. Įamžėjęs vyriškis staiga delnais užsidengia anusą ir staigiai atsisukęs kažką garsiai aiškina, beveik isteriškai ir beveik rėkia. Tas aukštasis šiek tiek pasimetęs teisinasi, kad jis tik bambaliu užkliudė ir nieko čia tokio, bet po to pamato mūsų, visa tai stebėjusių, išraiškas, sunkiai tvardomą kvatojimą, o ypač tai, kad Mėja iš juoko jau verkia. Suvokę situacijos komiškumą tiedu nebegali niekur toliau eiti, paprasčiausiai patys perlinksta nuo juoko. Lūžta taip sakant. Mes šiaip ne taip tvardomės, na, bent jau eiti toliau galime. Nueiname.

***

Grįžus namo, tipiškai, pasitinka užsuktas karštas vanduo name, be jokio skelbimo nuo kada ir iki kada. Bet vandenį galima atsikovoti vienu kitu skambučiu.