alfa

Bijau, kad užmigsim bevažiuodami. Per patogu kai atsisėdi. Šiaip bazės ilgis gavosi 1 cm ilgesnė nei paprasto dviračio, o viskas labai kompaktiška – kol buvo popieriuje ir galvoje atrodė bus gerokai erdviau. Jau beveik buvau prikūręs kur aplink vairą kabinsiu lentynėles visokiam stafui, bet netelpa. Pakeisti dar begalę kampų ir atrasti patogų vairą – čia antras, geresnis nei pirmas, bet iki tobulo dar paieškot.

ir pasaulis apsivers

Maždaug į sekmadieninio bokalo dugne mano linksniuoto mūsiško hiperdeterminizmo tematiką:

(…) Mes ilgimės “mechaninių modelių”, padovanotų mums žmonių, kurie moka elgtis kaip to reikalauja iš anksto apibrėžti santykiai, užuot mėginę nustatyti tų žmonių santykius pagal tai, kaip jie bendrauja tarpusavyje. Mums daug mielesnė aristoteliškoji “socialinės struktūros” logika, kurią paveldėjome iš scholastinių daktarų (…), tam tikras vaidmuo kiekvienam statusui ir kiekvienam savo vietoje esančiam žmogui. Mes esame maldininkai, besimeldžiantys Terminui, ribas žyminčių akmenų dievui.

(…) Mums sunku įsivaizduoti, kad reikšmės, kitaip sakant, kultūros, lygmeny buvimas ir veiksmas (being and action) gali būti sukeisti vietomis.

(…) Įprasta manyti, kad draugai visada padės vienas kitam: veiksmą iš anksto nurodo santykis. (…) Tas, kuris padeda tau iš tikrųjų yra draugas – ryšį netgi labiau sukuria veiksmas nei veiksmą laiduoja ryšys.

Marshall sahlins, Istorijos salos.

Visai galima būtų sakyti, kad mūsuose buvimas su veiksmu išties sukeisti vietomis. Esu blogeris (santa Determinizmas) todėl turiu bloginti. Truputi atsiduoda pernykšte silke, visad labiau mėgstu: važinėju dviračiu, todėl esu dviratininkas. Neapsivers jisai, bet žinojimas būna plyšys, per kurį galima kartais ir išlįsti. Ten.

reiškiasi

ir vis tiek trikdo sąskambis “Kvadratinis vamzdis“. Nu nors tu ką. Net DLKŽ žiūrėjau. Dar ir linksmų istorijų su tuo visokių iš susirašinėjimų su pseudo e-šopais…

statusas #2

Tas kur man labiausiai patinka: “tuoj virinsiu”.