Didelis poreikis turėti orientacijos sisemą paaiškina faktą, dėl kurio sukas galvas daugelis žmogaus tyrinėtojų, – kodėl žmonės taip lengvai susižavi iracionaliomis doktrinomis – ar jos būtų politinės, religinės, ar dar kokios, – kai tam, kuris nepaklūsta jų įtakai, jos atrodo nieko vertos. (…) Žmogus turbūt taip nepasiduotų įtaigai, jei jam nebūtų taip gyvybiškai svarbi rišli orientacijos sistema. Kuo labiau ideologija pretenduoja duoti atsakymus į visus klausimus, tuo ji patrauklesnė; čia gali slypėti priežastis, kodėl iracionalumas ar net akivaizdžiai pamišėliško mąstymo sistemos gali taip lengvai patraukti žmonių protus.
Erich Fromm “Žmogaus destruktyvumo anatomija”
Pakankamai įtikinama nuomonė apie įvairių nelogiškų bzikų populiarumą: eko, ufo, mokslas ir kitos religijos (mokslas – “tikėjimo mokslu” kontekste, ne naudojimosi mokslu).
Dar: Fromm’as pastato meilę Tėvynei ir religiją į vieną gretą (tikslios citatos neatkasu, kažkur I tome): tėvai siunčia savo sūnus mirti (kas prieštarautų sveikam protui) kare “už Tėvynę” ne iš neapykantos. Iš fanatiškos meilės jai.
Va va, aš niekaip nesupratau, kas motinoms susuka galvas, kad jos išleidžia savo sūnus mirti. Ypač tuomet, kai tas karas tėra vieno ar grupelės žmonių ambicijos. Apie religijas, politiką ir taip toliau apskritai patyliu. Kodėl žmonės taip nori kažkam priklausyti, turėti į viską atsakymus, nors ir klaidingus.