Kadangi periodiškai vis atsiranda rėkaliotojų apie tai “kaip čia baisu yra rašyti viešus dienoraščius” ir kitą blabla apie ekshibicionizmą, tai štai: Witold Gombrowicz, labai garsus, žymus ir genialus rašytojas (na jau vien tai, kad pats apie save rašė “Aš – genijus” jau ko verta) ir jo 1953-iais ir taip toliau publikuoti (popieriuje, žinoma, bet argi skirtumas) visam pasauliui dienoraščiai. Shut up & read books.
Nebaisu, kol nerašai visko kas dedasi viduj ir aplink.
O jeigu šneki viską viską tai nebaisu? :)