Masajų:
Šventei dažnai rengiamasi mėnesį. Vienas iš svarbiausių dalykų – alaus darymas. Jis gaminamas iš medaus (senais laikais jį turėjo surinkti patys tėvai, dabar perka iš ndorobų genties prekeivių), vandens, dešrų medžio vaisių ir šaknų ekstrakto. Mišinys supilamas į didžiulį apvalų kalebasą arba kitą medinį indą, pastatomas šalia laužo ir šiltai laikomas tris savaites. Po trijų savaičių sukviečiami tėvo amžiaus grupės vyrai jo paragauti. Jei jis gerai išrūgęs, ceremonija prasideda po trijų dienų.
Bušmenų:
- Pauostykite šių laukinių Kalahario serbentų krūmo lapus arba brendžio lapus. Jie puikiai kvepia, juos naudojame kaip antiseptiką. O uogos yra labai saldžios. Jas užpylę vandeniu, pavirę puode ir viralą palaikę kokias penkias dienas, gauname vietos alkoholį – 17 laipsnių stiprumo! – toliau su dideliu džiaugsmu savo gyvenimo patirtimi dalijosi Rusas.
Eglė Aukštikalnytė Hansen, Mama afrika.
(atmetus kultūrines/kalbines/gyvenimiškas paklaidas (vietiniai mūsuose irgi kartais pareiškia savo “bingo” – kad max įmanomas alaus stiprumas 6 laipsniai) procesą galima įsivaizduoti)
Kaip automėgėjai yra kelių rūšių: tie kas mėgsta skambias markes bei pavadinimus ir tie, kas mėgsta pasikrapštyt po kapotu, taip ir alaus mėgėjai, taipogi, yra kelių rūšių: tie kas mėgsta skambius pavadinimus ir tie, kas mėgsta skanų alų :)
Turbūt vertėjo metus negerti, kad suprasti, kad turbūt vertėjo pereiti visą tą mėsmalę, kad atrasti gyvenimo bendrakeleivę, su kuria galim abu patenkinti sėdėti sukišę straubliukus į karštą porterį su medum.
Alus, kuris turėjo būti porteris, bet netapo juo (arba alus virtuvėje):
Iš tikro tai viskas dėl mano požiūrio į tikslų receptų laikymąsi gaminime ir pomėgį eksperimentuot. Deginto ir nedeginto salyklo santykį stengiausi daryti tokį kaip porteriui, bet į pabaigą dar pasirodė kiek per šviesus, tai įdėjau papildomą juodo porciją. Pagal skonį. Man tinka ir patinka.