Negalėjau praeit vėl pro tą motorą – surinktą, paruoštą instaliuot atgal. Paprašiau padėt, kartu vėl užvedėm. Be duslintuvo, nerealus jausmas. Tas gelžgalis, kurį perčiupinęjau, apėjau visą su skuduriuku, pamylėjau žvilgsniu ir paglosčiau kiekvieną detalę – tas gelžgalis murkia kaip kačiukas. Tolygiai, maloniai ausiai. Neaprašomas jausmas – kiekvieną kartą kai surenku (jau trečią) motorą. Ir visai nenoriu, kad tai taptu darbu, lai tai lieka švente.