auto mieste

Taip nutiko, kad šią savaitę net porą kartų važiavome automobiliu darbiniais reikalais po Vilnių. Ir, žinokite, labai keistas jausmas – galgi net jaučiausi šiek tiek nejaukiai, nes nu – mieste visur pas mus ranka paduoti, o čia stovi prie visų šviesoforų iš eilės, birbini… Nekažką. Visai dabar suprantu savo senelį, kuris mašiną laikydavo garaže ir tik kur nors toliau važiuojant vykdydavo “ėjimo į garažą ir automobilio atsivežimo iki namų ritualą”.

bažnyčia

Joga, zazen, kendziutsu arba… karterio tarpinės keitimas neiškeliant motoro. Dešimt varžtų mėgiama  galvute T formos rankena prisukami per tris minutes. Likę keturi varžtai tęsiasi dar  dvi valandas – jokia galvutė neprieina, paprastas veržliaraktis turi vietos pasukti varžtui tik kelis įkyrius laipsnius. Patikėkit, jei turit nereikalingų minčių – po tokio pratimo jausitės tarsi naujai gimęs kūdikis. Absoliučiai švaria sąmone.

švitrinis ir akumuliatoriai

Ant šio konkretaus gliuko pasimaunu jau nebe pirmą kartą, bet tarpuose būna praėję tiek laiko, kad nenuostabu – pasimiršta. Viskas būna taip: pora trejetas starterio apsisukimų ir dingsta galia, starteris vos vos pasuka. Pirma mintis visada būna – nusėdo akumuliatorius. simptomai tokie patys, bet testuojant akumuliatorių pasirodo kad jis geras. Tada bandau kaltinti starterį, bet starteriui irgi viskas gerai. Viskas yra akumuliatoriaus kontaktuose. Jie ilgainiui, per kažkiek metų, oksiduojasi. Taip jau gaunasi, kad prie didelės srovės tas oksido sluoksnis kaista ir, matyt, dėl to dar padidėja jo varža – iki tiek, kad grandinėje pastebimai krenta srovė. Pirmą kartą tai aptikau visiškai atsitiktinai atsirėmęs delnu į akumuliatoriaus kontaktą ir… nusideginęs. Šįkart išbandęs akumą tiesiog nuėjau apžiūrėti kontaktų.

pakrovėjas už 15 litų

Man kažkaip nebūtinas bleeding edge technology pakrovėjas, tai nė nesvarsčiau impulsinių schemų, nes: jos brangios, sudėtingos ir daug šansų, kad kas nors bus ne taip kaip turėtų. Taigi, prioritetai: mažai detalių; detalės yra čia, Vilniuje; detalės pigesnės nei karvė (nes kitaip verta pirkti gatavą, nu); atsijungia pakrovęs akumą.

Schema čia: http://www.extremecircuits.net/2009/12/unlike-many-units-this-battery-charger.html

Vaizdas toks:

Transformatorius iš kažkokio UPS’o, net neįsivaizduoju kiek amperų atiduoda ;) Tranzas tikrai kaista, galima būtų montuoti ant keptuvės ir kepti kiaušinienę. Todėl liko pakeisti radiatorių efektyvesniu ir gal net pritaisyt aušintuvą. Ir, žinoma, dailus korpusas.

2101

Užsiimant VAZ 2101 tech palaikymu. Prisiminiau tuos motorus, kuriuose nebūdavo balansavimo veleno ir varžtai atsisukinėdavo “tiesiog akyse”. Maždaug važiuoji ir matai kaip visos veržlės atsisukinėja. 2101 jau nebe taip, bet profilaktikos reikalauja. Ten paveržk, dar ten, pareguliuok karbiuratorių, va čia dar. Motoras su grandine. Grandinę patempt, atsipalaidavus. Neįsivaizduoju net ant savo kibiriuko, kad reikėtų patempinėt tą guminį dirželį kur šiais laikais vietoj grandinės įmontuoja. Karbiuratoius ant mano kibiro irgi kompiuterizuotas (!), jokio reguliavimo nė būti ten negali. Patogu, žinoma, bet kartais labai miela turėti motoriuką reikalaujantį pastovaus dėmesio. Bet tuose senukuose labausiai mane trikdo, o ir žavi tuo pačiu, vienas atributas, apie kurį dabartinėse turbūt visi pamiršta – šildomo galinio lango nėra. Prisimenat dar save prieš parkuojantis kieme nusivalant skuduru galinį langą? Aš tai jo.

Brimbirim

Negalėjau praeit vėl pro tą motorą – surinktą, paruoštą instaliuot atgal. Paprašiau padėt, kartu vėl užvedėm. Be duslintuvo, nerealus jausmas. Tas gelžgalis, kurį perčiupinęjau, apėjau visą su skuduriuku, pamylėjau žvilgsniu ir paglosčiau kiekvieną detalę – tas gelžgalis murkia kaip kačiukas. Tolygiai, maloniai ausiai. Neaprašomas jausmas – kiekvieną kartą kai surenku (jau trečią) motorą. Ir visai nenoriu, kad tai taptu darbu, lai tai lieka švente.

monkey see monkey do