diy stovas eglutei

Šiemet tikėtina, kad mažoji katė įsilips į eglutę, todėl ir stovas turi būti atsparus. Gamybai užtrukau apie penkioliką minučių :)

Paruoštas:

Eglutė papildomai tvirtinama kuo nors, kad nesvirtų. Oranžinis šniūrs itin tinka:

Nepamirštam, kad рокенрольщики eglutę puošia atitinkamai:

DIY EUB

EUB?

Garsas ateina iš piezo diskelio.

Niekad iki šiol nesu teisingai daręs piezo nuėmėjų, todėl man čia daugiau mažiau terra incognita. Pirmą kartą priklijavau pjezodiską tiesiai ant korpuso (matosi foto). Nuima nuostabiai, atgamina visus krepštelėjimus, bet net per daug. Todėl pasijungus “ant aparatūros” puikiai girdėjosi net megztinio šiūravimas į bosą… Tada ant greitųjų tarp korpuso ir piezo pakišau… kramtomos gumos :) Puikiai, išsprendė pagrindines bėdas – dabar girdisi tik tas kas reikia. Tik dėl piezo dažninių charakteristikų reikia dar papildomo griežto filtro pjaunančio aukštus dažnius (pulte esančio ekvalaizerio nepakanka), nes visi brūkštelėjimai per stygas išilgai dar gerokai per daug girdisi.

Galit paklausyt: EUB (kada nors gal net ir išmoksiu grot su tuo)

Galit pažiūrėt:

Kada nors kai turėsiu daug laiko gaminsiuos gražų.

supertėčių alus

Kaip bebūtų į disonansą populiariesiems mitams, bet vykstant procesams nugali ne stipriausias, o labiausiai prisitaikantis. Tai ir mes bandome prisitaikyti išgyvenimui. Modernios visuomeninės tendencijos dabar yra pusfabrikačiai. Modernus DIY yra konstruktorius ir konstruktorius yra modernaus suvokimo maksimumo taškas. Modernios supermamos perka muilą ir gamina iš jo muilą. Modernūs supertėčiai perka automobilį ir gamina iš jo automobilį. Modernūs žmonės tabu paskelbė suvokimą apie daiktų atsiradimą. Daiktai atsiranda parduotuvės lentynose. Viskas. Taškas. Giliau nesikapstom.

Taigi, pristatau jums modernų namų gamybos alų. Tam jums reikės: apynių iš parduotuvės, salyklo iš parduotuvės (šiukštu, neišduosiu, kad salyklą gūdžioje senovėje aludariai darydavo patys – jie kaip ir dinozaurai žuvo, vadinasi buvo silpni), alaus iš parduotuvės, prikaistuvio ir… Ir viskas! Ir tai teatplėš jus nuo mėgiamos šokių laidos varganoms penkiolikai minučių!

Iš eilės: į prikaistuvį suberkite kočėlo galu ant virtuvinio stalo sutraiškytą saują salyklo. Užpilkite vandens panašiai kaip virdami ryžius – kad apsemtų per pirštą. Užvirkite. Salyklui beverdant į jį suberkite porą žiupsnių apynių. Virkite viską dešimt minučių, tada nukelkite nuo ugnies ir įstatykite į didesnį puodą su šaltu vandeniu (galima ir su ledukais, jei netingite) kad operatyviai atvėstų. Įsipilkite nepilną bokalą parduotuvinio alaus ir papildykite jį šiek tiek nukošto salyklo-apynių viralo. Grįžkite prie televizoriaus ir mėgaukitės savo mėgiama šokių laida jau su tikru naminiu alumi rankoje!

Netgi tikri ekspertai (die, kaip mėgstu šį žodį) neatskiria šio naminio alaus nuo populiariųjų “naminio” alaus rūšių bet kuriame jūsų mėgiamame alubaryje.

Ieškokite kompaktinio disko su video ir audio naminio alaus receptu artimiausiame prekybos centre.

Skanaus!

alobotas išeina iš “wooden” stadijos

vynas

Kol vieni spaudžia vyną daugiau ar mažiau sudėtingais dayšnais kosminiais laivais, ašai verdu vyną senu geru sovietiniu šatlu:

paprastas liepsnos sensorius

Internete visada pilna visokiausių kokių tik nori schemų, tik imk ir rinkis. O jei dar bent šiek tiek rauki rusiškai ir sugebi ką nors susirasti runete, tai praktiškai unlimited. Bet yra toks bet. Kai kalba pasisuka apie dujas, degiklius ir visą tai liečiančią sferą – tyla. Tokia mirtina tyla, kad, atrodo atominės bombos brėžinių mačiau daugiau nei kokio DIY dujinio degiklio. Taigi, po truputuką, aklai, vedami beveik vien užuominų ir sveiko proto kasamės tolyn. Kaipgi, dar 9 klasės fizikos kursas :)

Populiariai liepsnos sensorius gali būti trejopas: (1) tam tikro UV šviesos ruoželio optinis daviklis (šitą iškart atmečiau, nes optinis daviklis neatsparus dulkėms), (2) termopora kaip karščio daviklis (šitą pasilikau kaip rezervinę schemą, nes viena detale sudėtingesnė) ir (3) pati gamtinių dujų liepsna yra laidininkas – ja gali tekėti elektros srovė. Šituo ir užsiėmiau, nes shema primityvi iki negalėjimo – vienas ar du tranzai.

30V naudoju, nes dujų degiklio reguliatoriuje reikės panašios įtampos, taigi tokią turėsiu. Linksma, nes paprasta ir veikia:

veikiantis orkaitės remontas

Ten tas mano senuose namuose orkaitės parėmimas 19 raktu buvo labiau bajeris iki kol nepripratom prie jo tiek, kad pamiršom pakeist :)

Dabar žaisti nėr kada, tai tiesiog veikiantis atvėpusios orkaitės fix’as: 4,2 kg jėga traukiantis magnetas (yra Evitoj po 6 Lt):

10 sekundžių ir jūsų orkaitė kaip nauja tik už 6 Litus!

oblių kolekcija

Ta proga, kad susiruošiau daryti normalų rankų darbo stalviršį (reiktų sakyt barviršį, nes barui) senelis atidavė prosenelio (staliaus) oblius. Rankom darytus. Mažas jais žaisdavau, tik tą didįjį vos vos pakeldavau. Bet ir dabar pamojavus jaučiasi :)

Plienai geri, obliai malonūs laikyti. Nebegamina tokių dabar :)

Kaulo periodas

Kaip ir visa pati gamta, kaip ir pasaulis – esmi cikliškas. Ir taip apsigraibiau visai neperseniausiai, kad dabar manyje į piką artėja oda-kaulas-kailis-ragai ir panašūs reikaliukai. Ta proga ir jums šiek tiek vaizdų.

pakrovėjas už 15 litų

Man kažkaip nebūtinas bleeding edge technology pakrovėjas, tai nė nesvarsčiau impulsinių schemų, nes: jos brangios, sudėtingos ir daug šansų, kad kas nors bus ne taip kaip turėtų. Taigi, prioritetai: mažai detalių; detalės yra čia, Vilniuje; detalės pigesnės nei karvė (nes kitaip verta pirkti gatavą, nu); atsijungia pakrovęs akumą.

Schema čia: http://www.extremecircuits.net/2009/12/unlike-many-units-this-battery-charger.html

Vaizdas toks:

Transformatorius iš kažkokio UPS’o, net neįsivaizduoju kiek amperų atiduoda ;) Tranzas tikrai kaista, galima būtų montuoti ant keptuvės ir kepti kiaušinienę. Todėl liko pakeisti radiatorių efektyvesniu ir gal net pritaisyt aušintuvą. Ir, žinoma, dailus korpusas.