Kaipgis. Reikia tinklo kabelio, tinklo kabelio, tinklo kabelio ir dviračio ratlankio. Nė vieno iš išvardintų gėrybių netrūksta.

Kaip žinia rėmeliai ne namuose daryti kainuoja belekiek, be to, “paprastieji įprastieji” kiek pabodę, kas kad prie visų tapetų tinka. O pasidaryt savus ne taip ir sunku.
Kai reikia išsivalyti galvą – vienas geriausių man žinomų meditacijos būdų – siuvimas. Ar su siuvamąja ar rankomis, efektas visvien tas pats: sukoncentruotas dėmesys į adatą. Ką ir reikia pasiekti. Bet, jei domitės joga, tai žinote.
Kažkaip permečiau akimis kiek per pastaruosius metus pasiuvau rankinių (tašių, jei iš tikro), tai, sakau reik pasigirt. Beje, pastarojo meto atradimas – per humanos išpardavimą (viskas po litą ar du!) užsipirkt porą glėbių natūralios odos drabužių. Paltų, kelniu, betko. Oda gaunasi ~200 kartų pigiau.
Ruošėmės ruošėmės ruošėmės, darėm darėm ir padarėm. O dar kol išbloginom :)
Sėdmaišio brėžinukai subrauzinti internete, dydį rinkausi “suaugusiam” (dar buvo pasirinkimas vaikui ir gyvūnui), bet gavosi visai nemažai karvutei. Todėl truputį sumažinau (~1/3) per siūles. Medžiaga iš turgaus. Užpildui – apšiltinimo putoplastas. Dešimtukas, ~10 litų lapas. Kol kas sunaudotas vienas lapas su trupučiu, bet jau reikia papildyt, tai bus kokie du lapai.
Supjaustėm ir sulaužėm maždaug kumščio dydžio gabaliukais:
Ir pritaikėm slėgio iš viršaus metodą tolimesniam susmulkinimui.
Pilnai susismulkino naudojant maždaug per savaitę dvi.
Turbūt pirmas mano autonominis vynelis. Labai patiko tas faktas, kad už penklitį Vilniuj galima įsigyti du vienetus fermentavimo vamzdelio. Ir ypač svarbu parinkti tinkamą tarą su tinkama markiruote. Plastilino spalva irgi lemiamas faktorius.
Pažadėjau parodyt kaip atrodo:
Tik (last minute project) pažeidžiau dažymo specifi, tai vietomis atsilupo – dažiau “ant durniaus” vieną sluoksnį ir teptuku…
Bazė platesnė nei oroginalių – ant viršaus telpa dar palapinė, kilimėliai ir kitas stafas. Atlaikė savaitę duobėtų kelių ir nė nekliba (krovinio buvo 30+ kg). Gud.
Internetas iš lazdos – labai nieko, ypač kai tas stick’as ir aplinkinės bazinės stotelės geroj konfigūracijoj. Pas mus nelabai. Tai kamavomės ant 3G ribos, baisu buvo. Bet mes gudrūs. Reik antenos. Kas pasakė, kad Huawei stick’as neturi išorinės antenos jungties? Kažkokia nuojauta sakė, kad turi. Akurat: http://www.3g.co.uk/3GForum/showthread.php?t=91044 turi. Tereikia lituokliu pasidarbuot – plastmasėj skylutę padaryt. Ok. Toliau pati antena. Nelabai kas ją turi. Pažiūrėjau kainas ebėjuj. Nepatiko. Reiškia – DIY. Šiokia tokia painiava su ryšio protokolais ir dažniais. Veltui pasidariau Yagi GPRS anteną. Jei kam reikia kaime ar kur – dovanoju. Susibrauzinau – HSDPA nešantis dažnis yra 2,1 GHz. Beveik kaip ir WiFi. Tą pastebėjo ir vienas bičas: http://bigredball.blogsome.com/2006/07/29/how-i-got-mobile-phone-reception-where-there-was-no-signal/ nuo jo ir nusikopinau:
Ai, reikėjo kėdutės – kompo staliukas mūsuose žemas. Sėdėjom ant įrankių dėžės, kol toji visai sulūžo. Nieko nepadarysi. O pirkti tokių kėdučių kaip ašai noriu nebūna. O ašai ir nepirkčiau :)
Tai štai, praktiškai open hardware kėdė: visi svarbiausi žingsniai pavaizduoti, žmogus su įgūdžiais beigi fantazija nesunkiai viską pakartos.
Plieno strypas – 20×20x2 mm stačiakampis nuo mano svorio beveik nelinksta (turėjau bėdų tiesindamas :), taigi tvirtumo atsakančiai, o ir svoris 2.5 kg.
Žmonės netiki DIY, nes tai, ką pasidaro patys – ne iš parduotuvės. Kažkuriuo pramoninės ar vartojimo revoliucijų metu įvyko lūžis – sistema susistygavo taip, kad viskas kas yra tikra yra parduotuvėje. Tai galima nusipirkti. Jei to negalima nusipirkti – tai turi būti netikra. Meilės nenusipirksi? Tada jos nėra. Pienas kaip atsiranda? Iš parduotuvės. Puikūs paruošti atsakymai į visus klausimus priimami mėgstančių nežinoti kaip veikia pasaulis. Ir tai veikia, kol yra parduotuvės. Neįperki? Vadinasi tu – lūzeris. Mašiną remontuoti pačiam? Tyla. Nesupratimas. Kaip? Juk yra autoservisas!
Todėl žmonės ir netiki DIY. Nes darant pačiam reikia ne tik mokėti plaktuką rankoj laikyti – reikia ir žinoti kaip ta vinis padaryta. Ir kaip plaktukas. Kad plaktuko nesulaužyt o vinies nesulenkt. Primityvus pavyzdys, bet geras. Ir net šita linksniuojama krizė abejoju ar privers daugumą kažką darytis patiems – juk reikia pralaužti ne savo sugebėjimus – savo sistemos sampratą. Supratimą, kad pienas yra iš parduotuvės ir visą gyvenimą buvo taip ir ne kitaip. Tai sunku.