Bijau, kad užmigsim bevažiuodami. Per patogu kai atsisėdi. Šiaip bazės ilgis gavosi 1 cm ilgesnė nei paprasto dviračio, o viskas labai kompaktiška – kol buvo popieriuje ir galvoje atrodė bus gerokai erdviau. Jau beveik buvau prikūręs kur aplink vairą kabinsiu lentynėles visokiam stafui, bet netelpa. Pakeisti dar begalę kampų ir atrasti patogų vairą – čia antras, geresnis nei pirmas, bet iki tobulo dar paieškot.

Visi pliusai ir minusai nevienodo svorio, todėl neteisinga būtų juos sumuoti vienetais.

Recumbent dviračio:
+ žemas svorio centras, iš to:
+ lengvesnis valdymas (svorio centras brėžia mažesnio spindulio apskritimą svyrant išilgai judėjimo krypties ašimi)
+ nėra kūlvirsčio per priekį (kas yra labai, labai, labai rimta priežastis)
+ aerodinamika (kas yra antra pagal rimtumą priežastis)
+ sėdima atsipalaidavus (svarbu tolimoms distancijoms)
+ išvystoma didesnė mynimo jėga (čia taip pat ir minusas)
- didesnis svoris nei paprasto dviračio
- kojai nusprūdus nuo pedalo ir pasiekus asfaltą gali nutikti labai rimta trauma (šitą žinoti privalu)
- kadangi nugara remiasi į sėdynę – galima didesnė mynimo jėga, iš to labiau tikėtinos kelių traumos
- (short wheel base) ilgesnis nei dviratis; (long wheel base) žymiai ilgesnis nei dviratis
- žemas akių lygis – blogas tolimų objektų matomumas
- visa transporto priemonė gerokai žemiau vairuotojų akių lygio – reikia papildomų priemonių matomumui užtikrinti (matomumas yra dievas)
- ne taip lengva žaidžiant svorio centru (pirmyn/atgal) išvengti ratlankių sugadinimo netikėtoje duobėje

Grandinė (iš recumbent perspektyvos):
+ moduliškumas – sugedus vienam, dviem, keliems nareliams be pasekmių ir greitai juos galima pašalinti
- efektyvumas. Tokio ilgio grandinė neefektyvu trinties atžvilgiu net ir labai gerai sutepta
- ilgis. Papildomi skriemuliai, kad nesivilktų žeme
- ilgis. Kainos atžvilgiu
- reikalauja daug ir nuolatinės priežiūros

Kardaninė pavara:
+ efektyvumas
+ ilgaamžiškumas
+ nereikia priežiūros
+ patikimumas (sąlygotas paprastumo, KISS)
- didesnį efektyvumą beveik panaikina vidinių pavarų žemas efektyvumas
- dažnai apsunkina greitą varomojo rato nuėmimą/uždėjimą
- svoris
- sudėtingo rėmo atveju labai daug perdavimo jungčių, kas mažina efektyvumą

Hidraulinė pavara:
+ efektyvumas
+ ilgaamžiškumas
+ nereikia priežiūros (?)
+ (didelis) nesudėtingai įgyvendinama CVT (ir atskiras jų poaibis – IVT)
+ rėmo forma įtakos neturi
- (tikriausiai) smulkaus gedimo nebus. Jei jau sugedo – problemos.

——

Kadangi dviratis bus skirtas nuvažiuoti toli, serviso vidury kelio nesinori, todėl jei turit kokių pastabų – labai prašom jas išdėstyti komentaruose.

Labai paprastas ir visai neblogas scrapheap sprendimas:

Kelios mano gairės:

• antiparašiutas – kompaktiškas, aerodinamika, nuo lietaus; ryškus.
• naudingumo koeficientas, naudingumo koeficientas, naudingumo koeficientas (pakartoti tai dar penkis kartus)
• tolyginė transmisija vs laipsninė transmisija. be kalbų.
• krumpliaratinė pavara vs grandinė: didesnis naudingumo koeficientas, ilgaamžiškumas, patikimumas

Kelios linksmos iliustracijos:

Linksmoji dalis – kaip visad – kinietiška guma. Dar to nebuvo: ant kojos turiu padangos rašto mėlynę. Kai kur prakirto ir kiaurai :) O buvo labai paprastai – pripūčiau padangą iki kokių 3,5 atm ir kinietiška kamera plyšo išilgai, pakankamai dideliu ilgiu, per gerą sprindį. Toks mikro sprogimukas gavosi, padangą išnenšė iš ratlankio tiesiai man kojon. Kažkaip prisimenu senus pasvarstymus apie kompresorių ir 10 atm, šiek tiek verčia persigalvot. Visgi Šventas Randomas, pagrindas visa ko, ir jo demonai tarnai Aplinkybės. Dabar kai tik pajudinu dviratį katė iškart slepiasi.

O dviratukas jėgovas gavosi, užsimaniau irgi tokio, klasikinio. Visai kitas važiavimas, visai.

UPD:

Tik (last minute project) pažeidžiau dažymo specifi, tai vietomis atsilupo – dažiau “ant durniaus” vieną sluoksnį ir teptuku…

Bazė platesnė nei oroginalių – ant viršaus telpa dar palapinė, kilimėliai ir kitas stafas. Atlaikė savaitę duobėtų kelių ir nė nekliba (krovinio buvo 30+ kg). Gud.

Iki Ignalinos traukiniu. Bilietus papigino. Ypač malonus ir užkrečiantis visus gera nuotaika konduktorius. Lietus. Ašaros, ne lietus, bet tai tik vėliau paaiškėjo.

Truputis tur-techinfo. Pasraruoju metu pripratęs važinėt oldskūliniu plentinuku, tai pirmą visą dieną aikčiojau tik užmetęs akį į priekinį ratą kokiu traktorium važiuoju. Priekinė padanga standartinė cheap kombi. Galinė – Continental Travel Contact. Gal pakaks paminėt, kad visą žygį gyriau ir dabar konstatuoju faktą – geriausia turizmo padanga kokia tik teko važinėt. Gera ir ant asfalto ir smėlyje. Antras svarbus  punktas – bagažinė. Nežinau ar būna pirkt tvirtų turistinių, neieškojau. Kadaise turistai nešdavo meistriukams brėžinius ir gaudavo suvirintą. Dabar pats užbėgau į gelžgalių parduotuvę, po to garažan ir maždaug už 4,50 Lt ir kelis virinimo elektrodus turiu tvirtą, kartoju – tvirtą bagažinę. Ilgiems žygiams kitą kartą reikės pasiimt daugiau stabdžių kaladėlių – pliaupiant lietui offroude tik spėk keisti. Dujų balionų (CV470) jei baigiasi pakeliui – nerasi nė su žiburiu, nu, naivuoliai buržujai. Žygio metu sprogo tik viena kamera. Kaip visada – pastovėjo ant saulutės :) Žemėlapiai – 1:50 000. Spidometro kaip ir kažkada GPS’o atsisakiau smegenų darbo labui. Spidometro neprireikė. “Paklydęs” buvau tik vieną kartą – 1 kv. km ribose kai važiuojant bekele (pieva) išlindom į naują keliuką kurio nebuvo žemėlapy.

Jau pirmą dieną pastebėta tendencija – imant statistiškai 4/5 žemėlapyje pažymėtų stovyklaviečių realybėje pasitinka ženklu “eismas draudžiamas”, užrašu privati valda ir nurodytu mobiliuoju telefonu. Maždaug pasiskambink, susimokėk ir stovyklauk. Legalus bizniukas. Na, bet atmetus visus blabla – “svečius” pasitinka draudžiamu ženklu. Kaip ta pardavėja senoje suklypusioje kaimo parduotuvėje – gręžia vargšą užsukusį pirkėją “trukdai ilsėtis, ridike, negeras žmogau” žvilgsniu. Bet mes prie to pripratę ar kaip ten. Kyla noras važiuot į laukinius kraštus – išlaižytas vakarietiškas turizmas visada stovėjo skersai gerklės, o atokių kampų čia jau nebedaug likę.

Atskiras vertas paminėti dalykas – žygio bendrakeleivė, kuriai čia išvis koks ketvirtas didesnis pasivažinėjimas, nė cypt visą žygį apie jokį sunku arba pavargau :) Tik akytes kiek išplėtė kai išsukom iš keliuko ir kirtom pievą priaugusią sulyg galvom žolės. Diplomiukas bus :)

Šiek tiek į karščio duobę papuolėm, šiek tiek lijo, šiek tiek Tas Kuris Varto Medžius su Tuo Kuris Laužo Medžius sugėrė, matyt, nes Aiterada – Molėtai kelyje visus pakeliui nušlavė. Visus. Metas rasti kokią neužimtą vietikę irgi nelabai geras. Liepa, berods. Vietomis teko imt ir naudotis dviratininko privalumais – pravažumu – ir nakvoti tokiose vietelėse, kurių tie su mašinikėm ir muzika neprivažiuoja. Ai, ir ežere ant butelio sudaužyto užlipau. Du kartus. Pirma ant kakliuko, po to ant dugnelio. Nieko, nesmarkiai. Nacionalinis parkas, kaipgis, lochynas.

Vilniun grįžom dviračiais. Persėdau ant to savo kito dviračio, dar sutvarkiau vieną reikaliuką, ir ką – miške geriau. Miške niekas nesikėsina nudaužti, priešingai nei mieste.

Pasirodo tik reikia žinoti vietas kur kimba neoverpraisintos dviračių detalės :) Sena fantazija įvykdyta – dviratukas renovuotas.