- Ką čia dabar darai?
- Skaitau logus. Tai ką ir visi adminai daro laisvalaikiu.
Kadaise, dar šūlios laikais, viena fizikos mokytoja išmokė klausti klausimo “kodėl?” ir nuo tada suprantu dalykus.
Kiek vėliau, atsitiktinai, pakliuvo naguosna Iliuzijos, knyga, kuri sukėlė jausmą “jis turbūt juokauja”. Bet vis nesiliauju apie tai galvoti ir, deja, suprantu, kad nejuokauja.
Taigi, turiu dabar du klausimus: “kodėl?” ir “ar tai iliuzija?”, kuriuos taikant tam tikra seka galima gauti 42. Heh.
- Koks tavo požiūris į gėjus?
- Lygiai toks pats kaip ir į slovėnus.
Kaip sykis šiandien užėjo kalba, per kiek laiko ir kokiom pastangom “nulaužiama” tokia solidžiai atrodanti spyna. Tai štai – radau realų pavyzdį. Prieš mus buvusių šeimininkų palikta spyna, ir būk tai “pamesti raktai”:
Tokį gręžinuką patyliukais net lėtapėdis pragręžtų per kokias solidžias penkias minutes. Na, pasvajokim apie brangias spynas iš gerų plienų ar kitų medžiagų, bet visada yra ir geresni grąžtai :)
Kodėl žmonės mėgsta žiūrėti muilo operas su hepyendais ir kriminalus?
Kodėl Kitutė mėgsta žiūrėti kaip mes valgome (įsitaiso kaip kine) ir žiūrėti kaip mes maudomės vonioje?
Dalina savo laiką fifty/fifty: pusę laiko dirba pakavimo fabrike ir tobulina pakavimo įgūdžius, kitą pusę laiko dirba statybinų atrabotkių išvežimo firmoje ir lavina sunkių maišų tampymo įgūdžius.
Dar čiut čiut ir aš jau senisšaltis.
Juokinga tai, kad stendai visi 1:1 kaip buvę (pernai). Tie, kur nepatogūs, tokie ir liko… Skaitykle.lt namų darbų nepadarė, stendas juokingai skurdus. Nors ką. :)
Hm. Ryšium su tuo, kad Kitutė neužilgo taps senamiesčio katinu, kas jai labai patiko ir dėl to visą dieną prisimerkus murkia, paieškojau kokie jie, tie senamiesčio katinai. Ir radau kai ką kitą. Visą chebrą. Kęstas išdykauja ir degina godišių. Na ir dar šio to:

Įjunko laiptinėj narkomanai leistis šyrkę ir dar akis drasko kai varau juos lauk. Lazda jų vanoti nenoriu (nes lazdą lengva perlenkt), rankomis liesti juo labiau nesinori. Kilo mintis apie elektrošoką, bet paskaičiau šen bei ten ir. Tas elektrošokas, kurį gali nusipirkti parduotuvėj – tai tiesiog didelis pjezinis žiebtuvelis už betkiek pinigų, daug blogiau nei nieko. O tas piktas rusų savadarbis aparatas, vėlgi – net galia jo nepaskaičiuota… Kur jie lavonus deda? :)
Senas geras pipirinis balionėlis.
Viskas nuostabiai.
Vis sapnuoju motociklą. Ne tą konkretų, nors sapnuose figūruoja Dnepras, bet labiau sapnuoju jausmą važiuoti. Švilpia. Kartais (dažnai) ir su “kaliaske”. Bet čia jau detalės. Incoming.
Man vis dar trisdešimt, o aš jau laimingas. Neišpasakojama.
Tik pradedantis aludaris, o verdu (su draugais – esmė) porterį, po kurio ryte nebūna kaltės jausmo. Priešingai – pilnatvės jausmas.
Klausau rokenrolą. Būnu rokenrolas. Niekad žiemą nesušalam.
Gogogogogo, … go!