blogawardsblogawardsblogawards

Tampame vis labiau paviršutiniški, sakiau nesenai brangiausiąjai. Vis dažniau pasirenkame vieną sakinį parašyti užuot parašę pastraipą, vieną click’ą ant laiko užuot parašę komentarą. Technologija duoda, taip, bet tuo pačiu ir atima, senas geras bajeris apie du lazdos galus. Lygiai kaip kažkada buvau principingai iškeitęs gps’ą į kompasą vien todėl, kad gps’as skurdina įgūdžius. Bet tas pats gps’as grįžo, paršliaužė, prisėlino, žemiau žolės, niekšas, atgal ir puolė iš pasalų. Ir nugalėjo, vėl keliauju su gps’u, tiesą pasakius vargiai bepamenu kada paskutinįsyk ėjau pagal popierinį žemėlapį. Kada važiavau pagal popierinį dar labiau neprisimenu. Tiek to, lyrinio nukrypimo-įžangos pabaiga.

Ačiū Adžiui už pingback nominaciją, džiugu, kad yra dar gyvų (ar bent jau pusgyvių) blogų iš senosios gvardijos. Nes kur jau čia, šiandien pats aptikau šiame bloge pirmam puslapyje pernai metų įrašą. Tai reiškia, kad vis per tą patį paviršutinėjimą išspaudžiu mažiau nei 10 post’ų per metus. O tai reiškia, kad blogui koma. Tiek to, nežadu pasitaisyt, nes nežadu.

Sąžiningai, atsiverčiau savo feedlį ir pabandžiau paieškoti ką dar be šeimos narių skaičiau šį mėnesį nežurnalinio. Ta prasme iš prenumeruijamų blogų. Liūdnas vaidelis. Nieko. Yra vienas kitas, pas kuriuos užsuku šiaip pačekint, bet prenumeruojamieji visi irgi kominiai. Todėl neperduosiu niekam, nes iš pernykščio pingo irgi nieko ten gero nesigavo, o visi kas eilėje būtų ir šiaip – žinau, kad gavo ping’us iš kitur. Tebūnie akligatvis, toks kaip kai ėjom pasitūsint į senąjį Vilniaus kolektorių, o tik tik sulindus vidun ir užsidarius šulinio dangtį išgirdom kaip ant to dangčio sėkmingai prisiparkuoja automobilis. Tyla ir ramybė. Labai įdomus potyris, kartais tokių irgi reikia.

Taigi, pažeidžiu pirmą ir, turbūt, svarbiausią tūso taisyklę, bet bent jau pamėginsiu atsakyti anketą, vis šis tas.

1. Nuo ko prasidėjo Tavo, kaip kompiuterio vartotojo, istorija?

Mano kompiuterio istorija prasidėjo nuo to, kad klasioko tėvai parnešė jam į namus kažkurį ten iš Elektronika kompiuterių (kaip skambiai, jaučiat) namo ir mes prie jo prieidavom. Nešdavom iš dabartinės Vivulskio gatvės (ten anksčiau buvo tokia kontora, kur popieriniame kataloge išsirenki žaidimą ar kitą softą, bet mum rūpėjo žaidimai, ir jį tau įrašo. Į flopikus. Už pinigus.) dėžėmis flopikus su LHX ir F15 žaidimais. Kol atsiveždavom trūliku iki žirmūnų – kažkiek ten tų flopikų nebeveikdavo. Tada vėl važiuodavom iš naujo įsirašinėt. Skaitau, kad prasidėjo nuo to. Nes po to kai jau pačiam tėvai pastatė namie kompą tai jau mokiausi programuot beisiku ir šiaip buvau advanced, nes žinojau Nortono Komanderį.
 2. Kokie yra likę neįgyvendinti Tavo gyvenimo planai (jei tik tokių yra?). Ir kada tikiesi juos įgyvendinti?

Jų daug, begalės, priplanuoju per dieną po šimtą naujų. Dirbu prie kai kurių perspektyvių senesnių. Kai kas jau duoda rezultatus. Toks natūralios atrankos mažas modelis, labai linksmas žaidimas.

 3. Kas Lietuvoje dabar tau atrodo blogiausia? Ir kaip tai spręstum Tu?

Socialinės atsakomybės suvokimo trūkumas. Dirbu pirma su savimi. Moku mokesčius, kiek galiu. Ir taip toliau ir panašiai.

 4. Trys Tavo hobiai. Kaip tai tapo Tavo hobiais ir kodėl iki šiol jie tokiais lieka?

a) taekwondo, jam skiriu daugiausiai valandų per savaitę (hobių kontekste). Stengiuosi laikyti trijų savaitinių treniruočių grafiką. Ne visada gaunasi. Bet pasiekiau tokį amžių, kai jau suvokiu, kad svarbiausia yra treniruočių nuoseklumas ir reguliarumas, o kai netyčia tai pamirštu kūnas primena pats. Plyšusiais raumenimis, patemptais raiščiais ir kitomis mažomis nemalonėmis.

b) geocaching.com

c) motociklas. Senas, atgaivintas hobis.

 5. Geriausias ir blogiausias aplankytas Tavo koncertas ar show (jei negali išrinkti vieno, tai gali būti iki trijų)

Kusturica. Turbūt vienareikšmiškai geriausia ką esu matęs. I have never seen that in my life.

Blogiausias tai nepamenu kaip ten buvo, bet turėjom pakankamai durniaus nueiti Erlicko paspoksoti. Čia tas kai būna gėda iki tiek, kad pilvą skauda.

 6. Prašom po vieną grupę/atlikėją, filmą ir knygą, padariusią tau didžiausią įspūdį ar net įtaką. Ir kuo jau buvo taip super (ar tragiška?)

Accept, nes pirma mano tikra kasetė.

Penktas elementas, nes daugiausiai kartų žiūrėjau (20?)

R. Pirsig, nes Kokybės metafizika vis dar įdomu.

 7.  Tavo pozicija religijos atžvilgiu?

Agnostiškasis animizmas. Bandžiau būti pagonimi, bet nebuvo sąžininga iš mano pusės – visada likdavo slapta už nugaros laikoma stebėtojo ir tyrinėtojo užrašų knygutė. Kažkuriuo metu supratau, kad taip negalima, nes jei užsiimi tuo, turi būti nuoširdus iki galo.

 8. Tavo mėgstamiausias žaidimas? (apima kompiuterinius, kortų, drinking game, board game ir whatever  else). Kodėl? (jei vėl neišsirenki — gali kad ir tris).

Geokęšingas

 9. Kokios technologijos labiausiai lauki ir kokia  labiausiai gąsdina?

Vis dar laukiu patogaus į drabužius integruoto (wearable) input įrenginio. Tikėtina, kad tai bus klaviatūra.

O dar labai laukiu masinės supercapacitors gamybos. Beveik beveik.

 10. Trijų sakinių prognozė apie tai, kas įdomiausio pasaulyje bus 2034-aisiais. Ir dar trys sakiniai apie tai, kas bus blogiausia.

Neužsiimu taip toli prognozuoti, viskas gali labai greitai pasikeisti. Arba ne.

new age požiūris į turinį

Sutarkim, kad čia neanalizuojam, nemokom, nesikišam ir nieko neaiškinam – tiesiog peržiūrėkime kelis skaičiukus.

Štai viena (!) blogerė ėmė ir sukūrė iniciatyvą “Knygų iššūkis“. (Ši iniciatyva vyksta jau antrus metus iš eilės).

Šiuo metu (man rašant) užsiregistravę 107 dalyviai. Galim daryti prielaidą, kad jų bus daugiau, bet tarkim, kad yra 107. Tai reiškia, kad bus parašyta 107 x 12 = 1284 įrašai. Darykime (niekuo nepagrįstą, bet taip jau daroma kai kuriose ekonominiuose dalykuose) prielaidą, kad iš visų šių įrašų tikrai geros kokybės bus 20%: 1284 x 0.2 = 256.8. O tai reiškia, kad kiekvienai darbo dienai yra ne mažiau kaip po 1 kokybišką įrašą (2012 metais buvo 252 darbo dienos).

Organizatoriai atiduoda už tai po 5 knygas per mėnesį atsitiktinai pasirinktiems dalyviams. Viso bus atiduota 12 x 5 = 60 knygų, kas organizatoriams galėtų kainuoti (apytiksliai) 60 x 40 Lt = 2400 Lt per metus. Plius darbo valandos, žinoma, plius kitos išlaidos, bet čia ne apie tai, o apie tai, kad svarbu yra noras ir darymas :)

spamo transformacijos

Kaip buvęs vienos visai nemažos kontoros adminas esu matęs kaip spam’as atrodo “iš vidaus” ir maždaug turiu supratimą kokie viso to reikalo masteliai. Kaip programeris niekad nesupratau kas tą spam’ą galėtų naudoti. Šiaip, gyvenime. Mačiau žmonių, kurie moka už spamą pinigus, bet jų argumentai su mano mąstymu kiek prasilenkė, deja jokia diskusija nesigaudavo. Kaip šiaip žmogus gaunu labai mažai spam’o. Kaip vyras – kažkodėl negaunu jo siūlančio pasididinti pipą. Keista, nes brangioji tai gauna.

Dabar, kaip direktorius, akivaizdžiai patekau į tuos list’us, kurie siunčia hoax’inius laiškus silpnapročiams…

esmi stiliovas blogas

  
Aš toks pat stiliovas kaip ir Mr. T

Be bajerio, niekas jau nežino kur ir kada tai kilo, tiesa galima įtarti, kad visgi tai Style Blog’ų sugalvotas bajeriukas. Kadangi aš su stilium susijęs lygiai tiek daug kiek ir tas bičas paveiksliuke, tai, ofkoz, nominaciją priimu ir žaidimą žaidžiu.

Taigi, 7 faktai apie mane:

  1. Bloginu nuo gūdžių 2005-ųjų. Iš pradžių buvo įdomu, po to krūtai, po kiek laiko – tiesiog gyvenimo būdas.
  2. Visur ir visada virtuvė yra mano zona, į svetimų “šef povarų” bandymus pažeisti mano zonos ribas reakcija būna vienareikšmiška :) Juokai juokais, bet tik pastaruosius kelis metus susitikau vieną šeimos draugą, kuriam mielai galiu patikėti Didijį Šaukštą. Net ir savo virtuvėje.
  3. Skaitydamas vieno karatisto knygelę sužinojau, kad jau daug metų užsiiminėju praktiniu dzenbudizmu.  Truputį juokinga, nes budizmas ir aš tai visai ne prie ko.
  4. Buvo toks reikalas, kad dviračiu numyniau iš Kylio iki Paryžiaus. Tas reikalas buvo fainas.
  5. Groju įvairiais styginiais ir dar keliais kitokiais instrumentais.
  6. Namie turiu štanginę.
  7. Norėčiau turėti trikampes pūkuotas ir visaip kraipomas ausis. Tokias kaip pas kates. Kai kas nors ką nors visai jau nušnekėtų galėčiau atsukti ausis ir išpūsti akis. Būtų efektingai.

Daug didesnė bėdikė su estafetės perdavimu, ibo lietuviškų blogų, kurie būtų mano skaityklėje ir yra vis dar aktyvūs yra mažai. Pabandau palukštent reader’į ir estafetę perduot jiems: http://blog.acid.lthttp://adis.stent.lthttp://bellafoto.lthttp://www.tykiai.lt

Visi išskyrus BellaFoto yra tokie patys stilingi kaip ir aš, bet ką jau čia… :)

 

XXI a. ir paieška

Kad ir elektronikos parduotuvių kataloguose. Angliškai detalė vadinasi “Triac”, rusiškai “Симистор”, lietuviškai įvesta “Semistorius”. Nors nusišauk, bet per buką paiešką nerasi. Įmanoma būtų rasti, jei paieška siūlytų panašius variantus besiskiriančius raide ar dviem, bet tada paieška pagal partmumber’į (tarkim klasika KT315) atiduotų apžiūrai krūvą absurdo.

Ir jau ilgai stebiu šitą reikalą su paieška kataloguose, nes būtent šitas sukelia daug galvasopio. Žinau, kad parduoda, maždaug žinau ko reikia, bet negaliu susirasti. Belieka ieškoti per kategorijų medį, bet ten reikia perversti žvėrišką kiekį puslapių…

Tiesa, senukų kataloguose nė per kategorijų medį nerasi, nes ten prekes suvedinėja ateiviai. Bet čia išimtys.

Ai, tai va, laukiu jūsiškių neįkainuojamų pasiūlymų kaip ieškoti ir teisingai ir dar rasti :)