filtras

maniškio bloginterneto: trys iš eilės “pikčersai iš interneto” – skip.

privacy, ir vėl, ir kol nusibos

Prirašiau daug ir viską nutryniau. Ne visai taip.

Maždaug perfrazuota Dijkstra mintis: kompiuterių moksle viskas tiek kitaip, kad mes neturim analogų asocijacijoms iš realybės. Ir bandydami “pritempti” viską iki mums įprastų asocijacijų galim padaryti klaidą – pasamoningai tikėsimės, kad viskas veiks taip kaip veikia realūs daiktai pagal kuriuos analogizuojame.

Ir iš tikro – bandom internetui užmauti kokį nors analogijų apynasrį – kaip minimum voratinklį, ir tikimės, kad anas taip ir veiks. O realybėje – nenoriu pranašauti, bet tiesiog taip manau – manau, kad teks pamiršti arba pakeisti sąvoką “privatumas”, nes šitas jau keliasi į kiek kitus lygmenis, kuruos senu kurpaliu pakankamai sunku ir pamatuot. Kaip ir iš pokalbio su vienu draugu: “Žinai, mums dabar tai barbariškai skamba “varom į kaimynų kaimą, apiplėšim ir sudeginsim viską”, o kad buvo laikai kai tai visai nieko mintis buvo… Tai ir tas mūsų “privatumas” atgyvens…” Ir nesakau, kad man tai labai patinka, bet dinozaurai arba prisitaiko arba išmiršta.

Nes tai ką jau dabar turim gatvėse (kažkaip praleidau pristatymą, patyliukais muset viskas taip buvo): patrulių automobilis važiuoja su atkištom visose pusėse kamerom ir numerių atpažinimo softuku. Greitai greitučiukai iš “centriuko” gauna info apie visus aplink sutiktus automobilius ir pypteli pareigūnams kuriam ten draudimas (tas dar kaip supratau neveikia) pasibaigė, o kuriam tech. apžiūra nebegalioja, o katras išvis – nuvarytas. Sistema veiksminga iki negalėjimo (tikrinau – veikia), o tikimybė išlikti nenubaustam – net skaičiuot nereikia – lygi tikimybei nesutikti kelyje nė vieno pakaustyto ekipažo. Man nelabai patinkanti pusė yra viso to reikalo logai, kurie kažkur vis tiek nusėda, bet – arba teks priprast arba teks priprast. Čia plačiau.

Sekantis žingsnis – kiek juokais, bet jau faktiškai tai pro ašaras – visos šitos sistemos integracija su feisbūku. Greita savininko paieška ir patikrinimas ar per paskutinę parą nebuvo statuso “gėriau”. Nejuokaukit – techniškai labai realu. Toliau – veido atpažinimo sistemų intagracija į miesto kameras. Greita zuikių “šaudykla” miesto transporte ir visų kitų chuliganėlių operatyvus apdorojimas. Feisbūkio profailo neturėjimas turbūt užtrauks administracinę atsakomybę – kaip dabar paso neturėjimas. Galima tęsti iki begalybės, bet galima praeito amžiaus SF knygeles pavartyt.

Aš tai prie tų – dinozaurų truputį.

vodafone’o huawei stick’o antena

Internetas iš lazdos – labai nieko, ypač kai tas stick’as ir aplinkinės bazinės stotelės geroj konfigūracijoj. Pas mus nelabai. Tai kamavomės ant 3G ribos, baisu buvo. Bet mes gudrūs. Reik antenos. Kas pasakė, kad Huawei stick’as neturi išorinės antenos jungties? Kažkokia nuojauta sakė, kad turi. Akurat: http://www.3g.co.uk/3GForum/showthread.php?t=91044 turi. Tereikia lituokliu pasidarbuot – plastmasėj skylutę padaryt. Ok. Toliau pati antena. Nelabai kas ją turi. Pažiūrėjau kainas ebėjuj. Nepatiko. Reiškia – DIY. Šiokia tokia painiava su ryšio protokolais ir dažniais. Veltui pasidariau Yagi GPRS anteną. Jei kam reikia kaime ar kur – dovanoju. Susibrauzinau – HSDPA nešantis dažnis yra 2,1 GHz. Beveik kaip ir WiFi. Tą pastebėjo ir vienas bičas: http://bigredball.blogsome.com/2006/07/29/how-i-got-mobile-phone-reception-where-there-was-no-signal/ nuo jo ir nusikopinau:

Read the rest of this entry »

sorting

Viskas man atrodo labai paprasta: daiktai – naudojimui. Šluota – šluoti. Blogas – skaityti. Todėl kiekvieną kartą nustembu atradęs kokį tokį eilinį blogą, kur komentarai laike išdėstyti nuo apačios į viršų. AKA naujausi viršuje. Mirkt mirkt. Mirkt mirkt. Nes įrašas su diskusija komentaruose man dažniausiai skaitosi kaip viena visuma. Mirkt mirkt. Praeina kažkiek laiko ir susivokiu, kad reik pažiūrėt datas – ak, šit kas. Tada tenka skrūlinti apačion (duokdie, kad dizaino guru nebūtų sugalvojęs multiple page komentarų) ir skaityti atvirkščiai. Ne tai, kad sunku būtų, tik šiek tiek iš vėžių išmuša. Smalsu kaži kas taip sugalvojo pirmas…

Python blogging

Sukergus http://zine.pocoo.org/ su http://tinymce.moxiecode.com/ gaunasi itin geras Python bloginimo variantas. Šito blogo tai jau gal neperkėlinėsiu kažkelintą kartą per pusmetį, bet…

triukas

Kai tas neplanuotas viešumas ima ir atsuka kitą - spamerių - žanduką:

RewriteEngine onRewriteCond %{HTTP_REFERER} badsite.com [NC,OR]
RewriteCond %{HTTP_REFERER} anotherbadsite.com
RewriteRule .* - [F]

archyvai

Savo bloginimo archyvą išdampinau čia g12.storas.lt/oldblog

Nagi tiesiog geniali mintis: o kam man gaišti laiką perkėlinėjant į naują sistemą, kai galiu pakurti veikti seną…

gentainiai

Viena geriausių žinių šiomis dienomis – startavo gentainių blogas. Matyt tie patys, nuo kurių kažkokia pikta jėga kadaise atplėšė ir numetė čia, Žemėn. Dėl kalbos neturėkit priekaištų – ji originali, kokia jau yra tokia, tikrai geriau skamba nei litanglų ar litanglorusų mišinys.

Jie čia: http://per.storas.lt/

trekšt

trupčiuką sulaužiau gūglę:

rašomosios mašinėlės

Turbūt kiekvienas save (ir internetą, žinoma) gerbiantis internautas žino pagrindinį interneto dėsnį. Ir viskas buvo gerai, rašėme internetą pasikrykštaudami, džiaugėmės rezultatais, ieškojom, rasdavom, gūglinom, generavom, rasdavom, skaitydavom, būtume parašę tą internetą kada nors… Bėda ta, kad atiduok idealiomis laboratorinėmis sąlygomis suręstus dalykus beždžionių sociumui – anos jau ras kaip pagadint. Ir rado. Vietoj to, kad dorai generuotų sau randominį turinį – pradėjo žiūrėti viena kitai per petį ir tą turinį kopijuoti. O vat šito tai nabagė teorema nenumatė. Puslapių kiekis auga, o turinys vis kaip buvo taip ir lieka toks pats – beždžionėlės dūzgia išsijuosusios. Ir patenkintos. Rado būdą. Tik va, ieškom ir neberandam, ieškom, radę tikrinam, nes vėl kas nors pasiūlys kokį nukopijuotą šimtądvimpenktą kartą ir neveikiantį apačiaus konfigą, kokį absurdišką WP “saugumo” patarimą ar netgi betepalinį guolį tepalu pataisyt… Ir rimtai – ką prieš X metų rasdavau per pusvalandį, dabar turiu brauzint pusdienį, tikrint kelis kartus, įtariai apžiūrinėt ir vėl tikrint. Kaip sako vienas draugas “nemokamų pietų nebūna”. Net internete.