ieškomas tekintojas frezuotojas

Ieškau tekintojo frezuotojo galinčio padaryti maždaug tokius daiktus. Ne už dyką, žinoma. Jei gali ar žinai kas gali – brūkštelk į gedvylika@gmail.com savo kontaktus ir/arba kainą. Matmenys šiek tiek keisis.

Iš anksto dėkingas aludarių būrelis.

didelių detalių išsukimas

Vienas iš privalomų daiktų įrankių dėžėje – grandinė. Padeda tada, kai susiduri su tokia detale, kuriai sunkiai pritaikysi kokį didelį (pvz. santechniko) raktą – tas geras, bet  ne visur telpa :)

Stiklinė pavyzdyje tik demo tikslais. Niekas stiklinių iš stalo neišsukinėja. Na, dažniausiai.

Grandinė sukabinta taip, kad spaudžiant atsuktuvą raudonos rodyklės kryptimi grandinė apspaudžia stiklinę. Paprasta kaip 2×2, o nervų sutaupo begalę :)

Štai vakar taip atsukau perspaustą klozeto bakelio nuleidimo mechanizmą, tai, sakau, pasidalinsiu :)

netolima ateitis

Gali būti, kad pasiryšiu įgyvendinti vieną nuo vaikystės mane persekiojančią svajonę. Dabar tokias rašyti jau nebemadinga, bet bibliotekoj radau keletą senų knygų apie dviratį. Labai įdomu skaityti inžinerinį grynai teorinį požiūrį  – dviratis visgi tas pats, tik požiūrio kampas kiek kitas, senam praktikui verta pasidomėti. Juoba, mitas, kad dviratis jau išrastas tėra tik mitas. O ir šiaip aplink mus labai daug tokių sprendimų kurie netobulinami vien dėl stagnacinio požiūrio.

Kelios mano gairės:

• antiparašiutas – kompaktiškas, aerodinamika, nuo lietaus; ryškus.
• naudingumo koeficientas, naudingumo koeficientas, naudingumo koeficientas (pakartoti tai dar penkis kartus)
• tolyginė transmisija vs laipsninė transmisija. be kalbų.
• krumpliaratinė pavara vs grandinė: didesnis naudingumo koeficientas, ilgaamžiškumas, patikimumas

Kelios linksmos iliustracijos:

mano garaže yra liepsna alsuojantis drakonas

Tikrai tikrai. Na, gerai, drakoniukas.

Ir: kerėpla – sugebėjau į liepsną pirštą įkišt ir apsidegint. Niekas nesistebi, gal tik biški.

jkd – x

Kaip konstruktorius mėgėjas sukeliu pardavėjams nepagydomą galvos skausmą. Bandau priversti juos pakrutinti smegeninę, dar blogiau, noriu, kad jie padėtų man parinkti nestandartinį sprendimą. Praktiškai grubiai ir netašytai peržengiu visas vartotojiškumo padorumo normas ir dargi toli už toleruojamų jų ribų.

Tačiau kaip pasiteisinimą turiu vieną kortą – patys pardavėjai yra tiek tingūs, kad nepateikia jokioj prieinamoj vietoj jų importuojamų kokios jos bebūtų dalių katalogų. Štai šiandien pabandžiau paklausti ar į penkių žvaigždučių bloką sugebėtų pritaikyti vieną nestandartinę žvaigždutę. Sunervinau vien ta mintim. Ypač, kad dviratis be modelio ir nestandartinis.

Dar kitoj vietoj paklausiau kokius jie turi mažiausius ratus. Klausia:

- Kam?

- Paspirtukui.

- Kokiam, kokio modelio?

- Nėra dar to paspirtuko.

Na, aš tikrai nekaltas, kad pirma ieškau ratų, po to kuriu paspirtuką, taip jau darau. Dar paklausė kokio amžiaus vaikas važinėsis paspirtuku. Teko gėdingai prisipažinti – trisdešimtmetis…

Ratų nepardavė.

overdesigning

Brangūs virduliai, bet niekam tikę sprendimai:

Primena man vieno savam rate pagarsėjusio žmogiuko rašytą kodą…