Ir išties – jau peraugom į tą lygmenį kai nešamės su savimi špižinę šašlykinę. O dar kad linksmiau būtų – ežero viduriu. O kad dar linksmiau būtų – atlikti paprasto hidroeksperimento. Ir nieko nuostabaus, kad aborigenai atėję pažiūrėt niekaip negali suprasti ką čia veikiam – cigaretės pasibaigę, į žvejus nepanašūs, alkoturizmu akivaizdžiai irgi neužsiima… Tai ir pavadina ekstremalais. Ojo, ginčytis negalim, nors iš mūsiškio požiūrio taško ekstremalas atrodo… kiek ekstremalesnis.
O mes ką, ką… Pavasarį darom – naktimis ledą tirpinam.
O šiaip viskas po senovei – slampiojantys zombiai miško keliukuose, vaiduokliai keliuose, vaikštantys paveikslai, naktiniai diy, žodžiu – nieko ypatingo.
Ir….daugiau jokių detalių..? Kas..kodėl..?
dar prie detelių – kombainas, velkantis kabluką, velkantį priekabą, kuri šviečia visom splavom. Čia netoli nuo Mikimauzo namo.
a, tiksliai ;)
O degtukus pasirodo ne veltui visada tąsausi.
Smulkmena, aišku, tiek degtuktai, bet labai maloni. Ypač atkuriant vaizdelį kaip salerka išsimurzinę du moliai suglumę galvoja, kaip čia taip yra, kad ugnies nėra.
Ale bet gerai, kad ledo nepadegėm, nu.