Viskas paprasčiau negu paprasta. Reikia bėgioti. Jau esu sakęs, kad bėgimas surikiuoja mintis ir iš “ten kažkur” iššoka paruošti klausimai. Turbūt tokia fiziologija, bet nesu įsitikinęs.
Maždaug antrame kilometre, bet po devynerių mėnesių pjaustymo analitinėmis priemonėmis ir varganų bandymų sintezuoti tiesiog ėmė ir iššoko “viso to” kompiliacija:
“Jeigu sapnuodamas supranti, kad sapnuoji – pabusti, ar pasinaudojus tuo supratimu sapnuoti toliau tai ką nori?”
Deja, absoliučiai jokie kriterijai šitame taške neegzistuoja, todėl negalima vertinti nei “geriau” nei “teisingiau” nei kitokiais būdais – jų (tų būdų) tiesiog nėra. Yra tik pasirinkimas ir “ramybės” taškas.
Maždaug septintame kilometre iššoka palyginimas su samurajų pasaulio supratimu. Turbūt reikia dėlioti tagus ant bėgant gimusių postų, grynai statistikai.
Kai man bendradarbis pasakė “reikės eiti galvoti” man irgi pasidarė įdomu, kodėl “eiti”, o ne tiesiog “galvoti”…
Na, bent jau pas mane mintys geriau dėliojasi atliekant nesudėtingą (techniškai) fizinį darbą. Kartais užknisu aplinkinius vaikščiodamas po patalpą pirmyn atgal :) Sėdint kažko trūksta.