Meistrai

Bandžiau skaityti vieno tokio Zen Meistro knygą… “Zen Kompasas”… Tarkim, kietai dantis sukandęs skipinau (dėl nelogiškumų bei Okamo skustuvo nupjautų vietų) porą vertėjų įžangų, dar kažkurią. Prisikasiau iki teksto. Ir jau antrame puslapyje:

Prieš šimtmečius, kai žmogus įsigeisdavo mėsos, jis eidavo į girią ir – pykšt! – lanku bei strėle nusišaudavo <…> Gaišdamas gyvūnas, matyt, galėdavo bent šiek tiek nutuokti kas vyksta: “Eech! Tas žmogus mane suvalgys! Bet kitame gyvenime gal aš jį prigriebsiu!”

Maždaug šitoje vietoje garsiai paukšteldamas užverčiu knygą ir dedu ją į šalį. Kaip ne kaip, meistras ar ne, bet kalbos naglu snukeliu apie briedžio religinius įsitikinimus – ne mano jėgoms. Ypač ne mano jėgoms kalbos apie briedžio tikėjimą reinkarnacija. Kaip ten bebūtų rekomenduočiau atitinkamiems asmenims paskaityti biologijos ir dar visokių kitokių nuobodžių knygučių. Sako padeda. Bent jau bendram išsilavinimui. Gerumu kvailumo neatpirksi.