50cc Turas Aplink Lietuvą – techninės detalės

Transportas

Wonjan WJ-50C mopedas. Pirktas važinėti po miestą (2-2,5 L/100 km – štai ji, pagrindinė priežastis), bet mes nebūtume mes, jei nesugalvotume jo išprievartauti. Formaliai, į techninio paso svorio apribojimus tilpom. Bet, kaip ir daug kas gyvenime – teorija eina sau, o praktika suka savo keliu. Grįžtant prie mopedo – Wonjan, nors pas mus iki šiol dar beveik nežinomas turi pakankamai neblogą portfolio. WJ-50C’e panaudotas 1P39FMB variklis, kas iš tikro yra kinietiškas Honda Monkey variklio ripas. O tokio populiaraus variklio yra dalių ebėjuj, yra ir “pagerinimo” rinkinukų, yra ir forumų forumai išminties apie dalykus. O be to – patikimas.

Pirminis planas ir buvo kelionei pasiturbinti variklį bent dvigubai, bet kuo daugiau žmonių aplinkui reiškė nuomones, kad 50cc tokiai kelionei “yra beveik neįmanoma” arba “bus labai sunku” tuo labiau įkvėpinėjo mane palikti viską kaip yra. Rėmo modifikacijų taip pat nedariau jokių, kaip parodė gyvenimas – šioj vietoj šiek tiek prašoviau, bet gyvenimas ir yra nuostabus tuo, kad visko tiksliai negali nuspėti. Apie tas problemas šiek tiek vėliau, gedimų skyriuje.

Taigi, nors gamintojo puslapyje ir įvardintas 45 km/h greitis, bet iš tikro aparatas išspaudžia iki 80 km/h, pilnai pakrautas gali važiuoti 70 (lygiu keliu). Toks mažas greitis sukelia šiek tiek keblumų – negali pilnavertiškai dalyvauti eisme, juk pavojingas ne greitis kaip abstrakcija, eisme pavojingas greičių skirtumas. Tai yra jei srauto greitis 95 km/h, o mes į kalną makaluojamės varganais 55 – skirtumas jau žymus ir pavojingas.

Įranga

Turėjom prie vairo pritvirtintą Garmin Etrex-30 su privestu USB maitinimo laidu – nepakartojamas kelionės pagalbininkas, esu juo patenkintas labiausiai iš visų turėtų GPS aparatų.

Taip pat padariau mopedo gale du USB lizdus telefonų krovimui. Taip pat pravertė.

Tradiciškai įsimečiau kompasą, bet GPS nepavedė, neprireikė.

Lygiagrečiai GPS įrašytiems žemėlapiams vežėmės 1:500000 mastelio atlasą – labai patogu pavartyti kai norisi daugiau konteksto aprėpti, ne tik tai kas matosi mažame Garmin’o ekranėlyje.

Įrankiai

Iki kelionės jau buvau atvažinėjęs šiuo mopedu 1200 km, kas nėra labai daug, bet supratimą apie einamas problemas turėjau. O pati einamiausia problema – kažkoks kinietiškas išverstas veržlių su kontrašaibomis hibridas, kuris iš tikro nelabai veikia. T.y. veikia tik tuo atveju kai veržlė yra tobulai užsukta. Apie kiniečius surinkinėtojus to pasakyti tikrai nebūtų galima – tik išvažiavęs iš parduotuvės po 15 kilometrų pamečiau duslintuvą. Ir taip toliau. Kur galėjau visur sustačiau normalias kontra poveržles, bet tai ne visur rankos daėjo tai ne viską radau. Todėl pasirinkimas buvo arba imti pilną raktų komplektą “nuo – iki” arba šiek tiek rizikuoti ir paimti kelis pagrindinius kilpinius raktus, o viskam kitkam – reguliuojamą raktą. Sakau rizikuoti, nes reguliuojamas raktas šiaip jau yra beveik tobulas išskyrus du dalykus – juo ne visur prieisi, jis gremėzdiškas ir antras – svarbiausias, reguliuojamas raktas taip tiksliai neapima varžto ir atsukinėjant labai stipriai užveržtus varžtus yra rizika užapvalinti veržlę. O čia, kas susidūręs sutiks, yra beveik pats blogiausias dalykas iš visų kas gali nutikti kelyje.

Taigi, mano įrankių paketas:

2014-05-28 10.42.34

Metalinis šepetys į įrankinę atkeliavo Joniškyje, nusipirkau pakeliui, kai pastebėjau, kad pasidarė kiek per riebus mišinys (ant žvakės juodi degėsiai, matyt dėl pridulkėjusio jau tam metui oro filtro). Bet kadangi buvo patys karščiai, tai rinkausi geriau kas rytą nuvalyti žvakę, nei netyčia bereguliuojant padaryti per liesą mišinį ir perkaitint variklį.

Tepalas – skystas tepalas grandinei, nebe tai kas parašyta, iš tikro tai ginklinio tepalo ir 10W40 mišinys santykiu 2:1.

Pagrindinė ir vienintelė bėda buvo ta, kad nepasiėmiau kilpinio rakto galiniam ratui atsukti, kažkokiais mistiniais būdais galinis ratas užsiveržė taip, kad su mažuoju universaliu būčiau pasidaręs gerokai bėdos. Pasiskolinau degalinėje “kryžinį” raktą, įkalbėjau operatorę, kad labai neištepsiu ir atlaisvinau tą nelemtą varžtą iki tiek, kad kelionės metu galėjau reguliuoti grandinės tempimą. Antrą kartą tas varžtas užsiveržė jau prie pat Vilniaus, atvažiavom taip.

Tiesa, tryliktas kilpinis į rinkinį pateko tiesiog atsitiktinai – liko galinėj kelnių kišenėj po galutinio varžtų patikrinimo prieš kelionę. Na, norėjo keliauti tai tegu. Devintas kilpinis yra vožtuvėlių reguliavimui, nerizikuiju ten kišt nagų su nekilpiniu.

Maršrutas

Turėdami minty savo mažą greitį rinkomės tik itin mažai apkrautus kelius. Dėl siaurų mopedo padangų kiek įmanoma stengėmės išvengti “žvyrkelio su danga” – toks tiek dviračiui tiek ir mopedui žudikiškas kelio tipas. Prioritetas – visi “senieji” plentai, kurie dabar tikrai mažai naudojami.

Žygio žvalgybai labai pasiteisino maps.lt ortofoto žemėlapiai – asfaltuooto kelio beveik visur matosi skiriamoji punktyrinė juosta, todėl beveik visur buvom įsitikinę kad važiuosim asfaltu.

Pirminis planas buvo smarkiai nevaryti ir apvažiuoti šiaurinę Lietuvos pusę (grįžti panemune), bet ties Jurbarku persigalvojom, pasiskambinom mano kolegai ir paprašėm, kad patikrintų vieną kitą kelią ortofoto – ir persiplanavom apvažiuoti visą Lietuvą. Jau vien todėl, kad antrai tokiai ekspedicijai bus sunkoka prisiruošti, tikrai saugiau keliauti galingesniu mocu.

track

 

viena spalva yra nuvažiuotas vienos dienos maršrutas.

 

Pirminis planas buvo neįpareigojantis:

VI 5/17/2014 VLN UKM 87
VII 5/18/2014 UKM Kaltanėnai 83
I 5/19/2014 Kaltanėnai Visaginas 63
II 5/20/2014 Visaginas Obeliai 75
III 5/21/2014 Obeliai Biržai 82
IV 5/22/2014 Biržai Joniškis 95
V 5/23/2014 Joniškis Mažeikiai 95
VI 5/24/2014 Mažeikiai Darbėnai 95
VII 5/25/2014 Darbėnai KLP-Švėkšna 85
I 5/26/2014 Švėkšna Eržvilkas 98
II 5/27/2014 Eržvilkas Vilkija 80
III 5/28/2014 Vilkija Birštonas 70
IV 5/29/2014 Birštonas Trakai 70
V 5/30/2014 Trakai VLN 35
VI 5/31/2014 R
VII 6/1/2014 R
1113

(paskutinis stulpelis – planinis kilometražas; R – rezervuota nutikimams arba gedimams)

Bet jau ties Mažeikiais buvom “uždirbę” dvi papildomas dienas, o, kaip ir minėjau, ties Jurbarku nusprendėm paisiilginti kelionę, nes “visai gerai važiuojasi”. Tiesa, žymus pagreitėjimas nuo Jurbarko yra dar ir todėl, kad išklydus iš numatyto maršruto GPS’e nebeturėjom įrašytų geocacheing’o lobiukų, todėl nebestojinėjom jų rinkti.

Realybę gavom tokią:

tracks

 

atstumai

 

Akivaizdžiai matosi, kad 21 dieną šiek tiek “perdegėm” dėl įvairių aplinkybių. Įskaitant ir kelių gaidelius Pasvalyje, susitikimas su kuriais baigėsi kaip ir laimingai, bet vis tiek kirto per žygio moralę. Dvi dienos poilsio buvo pats tas.

Galvojau šioje vietoje dar sukelt GPX log’us, bet persigalvojau. Jei kam būtina – prašykit asmeniškai.

Gedimai kelionės metu ir jų šalinimas

Vieną kitą veržlę paveržti teko nuolat, tačiau kai variklis “įsodintas” į rėmą be amortizacijos, gaunasi tokia specifinė vibracija, nuo kurios atsiveržinėja net veržlės su kontapoveržlėmis, o tos kinietiškos, kurias jau minėjau tiesiog šaudo kaip kamščiai. Bet, kadangi apie tai jau žinojau, tai kas kažkelintą stopą tiesiog įpratau viską patikrinti ir nieko netikėto tame nebuvo. Na, nebant išskyrus tą atvejį, kai nuo kalno su vėjeliu lėkdamas akies krašteliu pamačiau dailiai bet užtikrintai nuo vibracijos besisukantį pagrindinį vairo varžtą. Toks specifinis jaudulys kažkur pro aortą praeina, bet, vėlgi – viskas kontroliuojama laiku, todėl be pasekmių.

Ties Ignalina aptikau, kad perkrovų neatlaikė amortizatorių įvorės, bet, gedimas ne pirmos svarbos, artimiausią mopedų parduotuvę radom Joniškyje, tačiau reikiamų detalių jie neturėjo. Rizikavau (šiek tiek užmesdamas akį ar neišmusė jau plieninių dalių) ir kelionę baigėm taip:

2014-05-28 16.44.33

Kiek liūdnesnė istorija apie tai, kad gerai neapžiūrėjau prieš kelionę rėmo konstrukcijos ir nepastebėjau, kad bagažinės laikiklis padarytas kinen-desain (nerašau stipriau, nes viešoje erdvėje negalima) – tai yra ant seilių. Ir, savaime suprantama, ties Mažeikiais rėmas silpnojoje savo vietoje ima ir įlūžta. Tam kartui sutvirtinam bagažinę atatampinėmis juostomis, bet nelabai patogu, nes juostą aprišam nuo vairo iki bagažinės ir turim ant jos, įtemptos sėdėti. Šiek tiek spaudžia. Na, bet krizė. Artimiausią servisą su suvirintoju radom tik Skuode. Bet tai, kad radom suvirintoją dar nereiškia, kad jis ėmė ir suvirino tą rėmą, nes mes radom “profesionalų ir sertifikuotą” servisą, kurio pagrindinis arkliukas yra keisti techniniams imbecilams tepalus ir oro filtrus. O tokio darbo kaip suvirinimas kažkokio neaiškaus motocikliuko kažkokio rėmo… Na ne, iškart trys meistriukai apžiūrėję detalę profesionaliai pareiškė: “aliuminis… problematiška…” ir atsiduso. Būtų pamove beveik tokiu užtikrintumu, bet vienas to rėmo kampas pas mane šiek tiek nubrozdintas ir aprūdijęs. Sakau “taigi rūdija kaip plienas, koks čia jums aliuminis!”, bet mykė mykė ir darbo nesiėmė. Bet bent jau nupasakojo kur dar kitas servisas, paprastesnis. Garažas su auksarankiu meistriuku, kuris gal pradžiai ir nelabai noromis, bet kai jau pradėjo tai padarė puikiai ir su įkvėpimu:

2014-05-28 16.45.10

 

Taip pat šioje vietoje įterpsiu dalį apie padangas: priekinė padanga liko puikaus stovio, kai tuo tarpu galinę sudėvėjom tiek, kad jau reikia keisti.

Ir kadangi nė nebežinau ką dar apie techninę žygio pusę parašyti tai paliekam visą kitą kas nenumatyta klausk-atsakome formai if any.

Apie netechninę žygio pusę rašo mano antra pusė (geriau neparašysiu, tad nė nebandau): http://salomeja.net/aplink-lietuva-mopedu-per-11-dienu/

 

 

apie tai kaip aš vis pabandau skaityti bukowskį

ir vis po poros skyrių metu šalin. Nes gavno visiškas, nesuprantu kaip jį galima mėgt. Rimtai. Čia kaip su Madonna – tas faktas, kad ji pati pirmoji per teliką pasakė fuck nepridėjo jokio klausomumo jos natoms. Aneikiek. Lygiai taip ir su Bukowskiu – na, pošlina kiek gali, bet mes, buvę sovietai, mes žinome poručiką Rževskį, kur jau ten iki jo betkokiam vakariečiui. Suvokdamas tą faktą, kad tiek niekas niekada nebepripošlins, praskaitau per jėgą dar kelis puslapius ir metu tą reikalą dar kokiems metams. Na, ne man.

2013 paveiksliukais

O metai buvo pilni:

Geri buvo metai. Ant nosies geresni?

apie mobiliuosius tinklus

Štai mane užveikė iki negaliu tele2 mokėjimo sąskaitos paskutinę mokėjimo dieną ir tai, kad jie niekaip nesugeba pasidaryti banklink’o į mano banką, todėl galvoju pereiti į tą antrą tinklą. Šiame kontekste pokalbis:

– Bet tai dar gali eiti į Omnitel.

– Hahaha, bet juk tai tas pats, kas nx…

Taip tad ir gyvenam paskutines metų savaites.

baterija agama aibot 520 dulkių siurbliui

Originali baterija tęsėsi daugiau nei metus. Ir tai nebuvo itin gerai sandėliuota baterija. Kadangi entropija vėl užklupo netikėtai, tai laukti kol kas nors teiksis iš kinijos atsiųst pakaitalą jai tikrai nelaukėm. Net nesvarstėm šlavinėjimo rankomis galimybės.
Kadangi abu namie esam elektronikos inžinieriai, tik viena diplomuota, kitas – ne, tai greit pagal parametrus persiskaičiavom, kad reikalinga baterija pagaminta iš 12 štai tokių celių. Termistorius išlupau iš esamos – nelabai jie tegenda laikui bėgant.
Procesas:

image
Originali baterija
image
papjauta originali
image
Naujoji sulituota ir apvyniota
image
važiuoja

Penkiolika minučių, darymo malonumas ir tas daiktas vėl siurbia. Tiesą pasakius nauji akumai Lemonoje geriau išlaikyti, turiu įtarimą,  kad veiks ilgiau.

Vilniaus maratone 2013

Pastaruosius beveik metus pagrindinis mano sportas yra (ir planuoja toks likti ilgam) taekwondo, kur naudoju treniruoju IIB ir IIA tipo raumenų skaidulas, todėl tikėjausi, kad maratoną bėgti bus gerokai sunkiau nei pernai, net nepaisant to, kad sąnariai ir sausgyslės gerokai sutvirtėjo. Bėgiojau minimalią normą, daugiau važinėju dviračiu, todėl nebuvau visai tikras savo pasiruošimu. Bet ar nuo bendro aukšto fizinio lygio, ar pakako tų ne itin daugelio bėgimo treniruočių, bet sunkumas atėjo tik trisdešimtame kilometre, 35 pradėjo nesmarkiai traukti Vastus medialis apatinę galvą, bet savalaikis tempimo pratimas ir mini masažas padėjo – nebepasikartojo. Pernykštį rezultatą pagerinau beveik 10 min., kas rodo, kad neapsamanojau.

Gerokai įdomesnė renginio dalis – dalyviai, kurių šiemet rekordinis skaičius. Kaip parodė praktika, itin daug dalyvių nė nesuvokė kas per dalykas yra maratonas ar pusmaratonis (turbut nė nekalbant apie homeostazę), todėl mes visi likusieji akis išpūtę galėjom stebėti kaip anie alpsta ir mirinėja kaip musės. O oras pasitaikė itin geras, jokios saulės, visą kelią lydėjo maloni vėsa, net baisu pagalvoti, kas būtų buvę, jei būtų karšta.

Dar pradinukai itin pasižymėjo prieš pat startą mažaug tokiais pokalbiais “vakar gėriau , šiandien bėgsiu pusmaratonį, pavarysiu”, arba “planuoju nubėgti per keturias su puse, varom atsistosim pačiame priekyje”. Po tokių džigitų turėjau beveik dešimt kilometrų nuobodžios grūslės, bet kalniukas vingio parke buvo itin efektyvus filtras.

Dar buvo itin populiaru kompresinės kojinės ir kalbančios rankovės, nors netikiu, kad vienos ar kitos padėtu esant tragiškai technikai. Mačiau bičą atkakliai įveikinėjantį pilną trasą pirštų galais. No shit. Su kompresinėm kojinėm.

Organizacija, kaip visad, puiki. Matysimės ir kitamet.

jūsų idėjos yra bevertės

(arba mikro odė neišsipildysiančiai konferencijai)

Ta proga, kad kažkokie keistuoliai bandė padaryti klaidą ir pakviesti mane su mano verslo partnere pasisakyti kažkokiame verslumo renginyje…

Visi mitų mėgėjai ir visi šarlataniniai (bet užtat garsiai skalambijantys) verslumo guru ir kito plauko patarėjai yra sudarę nuomonę, kad pradžioje reikia turėti idėją. Ta proga visi rašo šūdknyges, patarimus, blogus, daro konferencijas ir kitaip švaisto laiką būdami įsitikinę, kad pati idėja savaime tikrai to verta. Ir kad turint gerą idėją jau savaime tampi geru (sėkmingu) verslininku. Spjaukit jiems į barzdą.

Galiu įrodyti itin paprastu pavyzdžiu, kad idėja yra bevertė. Tarkim – jūs turite visai gerą ideją nubėgti maratoną. Ir kad ir kiek sėkmės guru paskaitų (mokamų, aišku) belankytumėte, kad ir kaip ilgai ties ja medituotumėte ar atnašautumėt jai aukas bet kurioje iš tūkstančių bažnyčių – nieko nesigaus. Idėja jums maratono nubėgti nepadės.

Vienintelis būdas yra bėgti. Darbas, darbas, juodas darbas ir dar šiek tiek juodo darbo yra tai, kas padeda ne tik maratone, bet ir versle. Bet tai neskamba fainai, apie tai nerašo knygų, nes tai nuobodu, apie tai nerengia konferencijų, nes kas klausys tokių primityvių dalykų kaip kad “jei nori padaryti A – turi pradėti nuo darymo”.

Čia jau buvau parašęs dar kažkiek pastraipų apie tą patį per tą patį, bet laiku susizgribau, kad jau ir taip pasakyta pakankamai ir operatyviai viską nutryniau. Susitiksime maratone.

konstrukciniai feilai

Žiūrėdamas į šį egzempliorių Prahos nacionaliniame technikos muziejuje supratau, kad ne man vienam taip būna – mintis gera, darai, darai, dar darai ir dar darai, koncentruojiesi į detales ir kažkuriuo momentu iš suvokimo pabėga bendras vaizdas, tada dar labiau koncentruojiesi į detales ir gaunasi – kai po kurio laiko pažiūri į visumą – nė pats nebežinai kas čia gavosi. Nors visos detalės atskirai paėmus kaip ir inžineriškai OK, bet į visumą nedera ir nelimpa.

Absoliučiai didžiausias ir skaudžiausias buvo mano feilas su mūsų eurovelo kelioniniais traikais, su kuriais mes netgi bandėme važiuoti. Bet ten panašiai žiauriai gavosi kaip ir čia :)

Visgi, reikia prisižiūrėti ir sąmoningai vis atsitraukti peržvelgti visumos. Kad ir kaip detalės įtraukinėja. Vis primenu sau tai.