tegyvuoja lipdukai

Vos neapsisiusiojau iš juoko. Tikrai.

EKOšūdas ir žalios spalvos lipdukai jau taip išgręžė vietiniams gyventojams smegenis, kad jau klijuojami bet kur ir bet kada, svarbu, kad būtų. Nes kitaip vietiniai neperka. Nes neeko.

Va, ekogyvenimas kartą pati prisipažino: “Tai ką valgau, man visiškai nerūpi, svarbu, kad tik EKO lipdukas būtų.” Visai tikiu, kad taip ir kitiems. O dabar šie mieli lipdukų mylėtojai gali ramiai piltis benziną bakan. Ramiai ramiai taip, jausdamiesi darą ekodarbelį. Nes su lipduku juk:

Ir dar. Vieno draugo pastebėta tendencija gaji ir vakarų europoje. Tiksliau, turbūt mes ją iš ten ir perėmėm, provincija juk tik vejasi madas. Tenykščiai kiek teko girdėti dar labiau pasiutę. Papasakosiu prie bokalo arbatos. Tik gaila dėl klasifikatorių panaikinimo. Buvo patogu.

smrz

  • senukas švedas servakas užsilenkė, gal kada nors atgaivinsiu
  • muzikinė dėžutė – tai toks mažas ir paprastas daikčiukas, kurio tiesiog negali nustoti sukti. Tos kelios natos  įtraukia.
  • katinas tupintis po didžiuliu rododendro krūmu.
  • vakarinis Talinas surezonuoja su nurytu filosofiniu akmeniu ir uosto garsais. Būna.
  • tiesiog pasivaikščiojau po mišką. Senai jau tai dariau.