porteris ne porteris
Alus, kuris turėjo būti porteris, bet netapo juo (arba alus virtuvėje):
Iš tikro tai viskas dėl mano požiūrio į tikslų receptų laikymąsi gaminime ir pomėgį eksperimentuot. Deginto ir nedeginto salyklo santykį stengiausi daryti tokį kaip porteriui, bet į pabaigą dar pasirodė kiek per šviesus, tai įdėjau papildomą juodo porciją. Pagal skonį. Man tinka ir patinka.
Salyklui malimo aparato neturiu (ir jau porą metų žadu pasigamint, bet…) – malti naudojau elektrinę mėsmalę. Sausą salyklą puode užverdu, tada sumalu, tada perpilu verdančiu vandeniu. Mėsmalė nepatogu, o ir sumala taip smulkiai, kad po to būna didelės bėdos košiant – užsikemša visi fltrai. Teko košti per porą sietų kiap pagalbinę priemonę naudoti šaukštą. Darbas nuobodokas – kibiriukui prakošti ištisas vakaras. Na, gal dar todėl, kad stengiausi daryti kuo tirštesnį.
Dvi savaites pabrandintas – visai geriamas daiktas. Bent taip sako. O ir girtos akutės pradedant antrą bokalą irgi šį tą išduoda. Dvi savaitės yra tas terminas, kai iš keturių brandintų dvilitrinių butelių perkošus lieka pusantro (na, beveik du) – visą kitą išgėre alaus vagys ir smalsūs “paragaukim kaip dabar” testuotojai. Turbūt daugiau alaus vagys, bet įrodymų neturiu.
Padariau testuotojai kausimyną o ji ėmė ir sąžiningai į jį atsakė ir dar leido paviešint, tai viešinu:
1. Apibūdinkite prašau išsamiai alaus skonį.
2. Apibūdinkite alaus stiprumą.
3. Spalvą.
4. Ir išvis – ar patiko, ko trūksta, ko per daug?
1. Na. Pirmas gurkšnis paragautas prieš dvi dienas man buvo smarkiai per kartus, nes aš saldžiamėgė. Tačiau palyginus su parduotuviniu XX alaus supratau, kad šio skonis daug geresnis. Maloniai tirštas, turi ir saldumo ir kartumo ir rūgštumo ir nei vienas iš šių skonių nenustelbia kito.
2. Nesu kažkoks stiprumo matuoklis. Iš skonio ir savijautos nujaučiu, kad tikrai daugiau nei penki laipsniai.
3. Spalva? Nu juoda, nu. Kaip stiprios kavos.
4. Alus man patiko. Noriu kiek saldesnio. Bet įtariu kitiems mėgėjams labiau tiktų toks. O šiaip nu, mažokoka to alaus. Va tas tai nelabai patinka.
Faktiškai – tokį geriamą alų pasidaryti virtuvėje naudojant virtuvinius rakandus galima. O šiaip tai reikalingas malūnėlis salyklui.
10 Responses to “porteris ne porteris”
Leave a Reply
Is The Same?:- Earrings salomeja
- Smoking woman with her ghosts salomeja
- OrnaCat salomeja
- Mathemew has a friend Mathemurr salomeja
- empty paracrat
- four devills and the eye paracrat
- 13 namas
- Underwater Lights
- Kęstas
Powered By Wordpress
O ko jis toks „negazuotas“ (angl. [em]flat[/em]?
Vis dėl to per smulkaus sumalimo – kol prieš galutinį išpilstymą prakošiau nuo mielių ir salyklo likučių tai ir išsigazavo…
Zuikis Girtuoklis po protingo kiekio (to, kuris vadinas "ryt į darbą") alaus (1 litras), teigia, kad neužfiksuota net menkiausių pagirių požymių.
o kaip ten tamstų lažybos dėl to kad metyus bus negeriama iš dviračio?
Taigi vat, bet gaminti tą alų tai galima :)
Gaila, kad negaliu paragaut ir autoritrtingai įvertint, bet ką jau…
Jog, o tu pabandyk atsigerti iš dviračio ir suprasi, kad tik didelio noro tam nepakaks.
techniškai įmanoma :)
Aš net įsivaizduoju kaip.
oo, sveikinimai!
Suprantu, kad grūdų traiškytuvą darysiesi, bet jei kam reikės nusipirkt, rekomenduočiau Crankenstain, kurį mažais kiekiais gamina ir pardavinėja pats gamintojas. Kai kam pliusas būtų ir jo atstumo tarp volų reguliavimas. O šiaip forumuose esu radęs daug instrukcijų, kaip pasidaryti, taip pat primontuoti prie rankinio grąžto.
Įdomi idėja malti salyklą su mėsmale. Pažįstami namaludariai traiško su kočėlu, darbo daugiau, bet misos tekinimos tada nestringa, ir varva švari misa.
Beje, jei paliksi nors bonkelę savo porterio pabręsti kokį mėnesį, skonis pagerės, kartumas "suapvalės". Vieną tokį teko brandinti net iki 7 mėnesių. Nuo alaus vagių išsigelbėjau, sakydamas kad tai – sugedęs alus:)
Ir dar. Tik neturintis ką veikt gali lažintis iš alaus negėrimo:)
Aš galiu ramia sąžine lažintis iš alaus negėrimo. Nors ir turiu ką veikti :)