Kad ir kaip lėktų ir suktųsi aplinkui visas tas verpetas, vadinamas pasauliu, aš šiandiena tarsi ne jo dalis. Nors ir spaudau klavišus ir išsunkiu pilkąsias ląsteles iki pat paskutinio lašo, bet visa kita dalis vėl stovi tvirtai. Jau kokį trejetą metų turbūt neturėjau tokios ramybės. Išeinu iš parduotuvės, bet nė nepajaučiu kaip išvedu porą porterio ir dičkį orkaitinį gabalą mentės kuprinėje pavaikščioti po miestą. Iš minčių atsibundu tik prie salamos, truputuką nustebęs – kaip gi čia aš. Ir kaip tik tuo metu susidėlioja.
[...] Kai kurie vyrai – turbūt visi vyrai- jaučia būtinybę daryti kartkartėmis ką nors kvailo. Vienam norisi su ietimi rankoje susidurti su laukiniu šernu, kitam – pažiūrėti š pasaulį nuo neįkopiamo kalno viršūnės, pastatyti visą turtą ant kortos. Manau, kad visiems vyrams tai tinka. Tačiau dauguma dabar bando apsigauti mažesne rizika – kova bokso ringe ar futbolo aikštelėje.
- Sakote, kad turi išbandyti savo vyriškumą.
- O, tai ne taip paprasta, ponia Kenesi. Kai vyras nutaria padaryti kažką panašaus, nebando savo vyriškumo. Bando pačią visatą – bando dievus, jeigu jums tai skamba aiškiau. Nori suprasti, kur jo vieta daiktų rikiuotėje. Geriausiems – triušis ar elnias nieko nereiškia, nieko nesako. Bet kai persekioja šerną, jie išbando likimą – gyvena dievų rankose.
- O jeigu laimi šernas?
- Tai ir yra esme, ponia Kenesi. Jeigu laimi šernas, tada jis miršta dievų rankose.
- Nesuprantu.
- Numirti nukritus nuo kopėčių ar pervažiuotam girto vairuotojo nieko nereiškia. Bet vyrui, kuris gyvena ir miršta rizikuodamas, kuris atiduoda savo likimą dievams į rankas, mirtis niekada nebūna beprasmė.
Daniel Quinn “Išrinktasis”
Čia, būtent čia ir yra ta teritorija, priklausanti Randomo Dievams. Šventam Randomui, galų gale vardų gali būti begalė, bet jis, kas tai bebūtų, vienas ir tas pats. Tas plonytis atsitiktinumo plaukelis – ar tai bebūtų mažas akmenukas po padanga, ar gamyklinis virvės brokas kabant keliolikos metrų aukštyje. Yra tokių sąlygų, kai tavo meistriškumas nereiškia nieko, lygiai kaip vienetas prieš begalybę. Yra tokių sąlygų, kai visu savimi jauti esąs Randomo teritorijoje, bet tai suprasti gali tik ten pabuvojęs. Ramybė ateina su suvokimu. Kartais taip ir nutinka.
Leave a Reply