27 Responses to “tikėjimas ir DIY”

1. Laura said on March 31st, 2009 at 10:34:

   Kitu kampu: man patogiau varyti mašiną į autoservisą, nes neturiu kur jos remontuoti. Ir neturiu su kuo. Ir neturiu tiek žinių, kiek reikia. Nesakau, kad man neįdomu. Įdomu, kas kaip ir kodėl. Bet jei gilinčiausi į automobilio vidurius, neturėčiau laiko kepti keksų ir bandelių. O juos kepti aš mėgstu ir moku, todėl niekada neperku parduotuvėje. Nu neskanu. Gal kažkas kitas perka sausainius parduotuvėje, bet užtat moka remontuoti mašinas.

2. JOG said on March 31st, 2009 at 10:37:

   Pamenu “didžiosios tėvynės” laikus, kuomet viskas buvo deficitas. Mano tėvas daugumą baldų namuose pagamino pats (išskyrus virtuvės komplektą ir sofą-lovą). Pamenu, kaip sėdėdavo prie milimetrinio popieriaus (įdomu, šiuoliakiniai jaunuoliai žino kas tai), projektuodavo, braižydavo, o po to matydavau kaip namuose iš paprastų medžiagų atsiranda naujas gražus daiktas. Nuo tų laikų ir ėmiau viską vertinti kitaip: kiek laiko užtruktų pasidaryti, kokių medžiagų reiktų ir t.t. Taip, aš neturiu savo įrankių, tačiau žinau, kad nuvažiavęs pas tėvą ar uošvį visada rasiu manes laukiančius, patamsėjusius nuo laiko ir juos laikiųsių rankų yrankius kurie nepaves. Taip, aš nebenaudoju milimetrinio popieriaus (nors turiu visą ruloną) – dažniausiai išnaudoju google skech ar kitus kompiuterinius įrankius. Bet dvasia lieka viduje. Pasidaryk pats.

3. Salomėja said on March 31st, 2009 at 10:39:

   Na su tuo konkrečiu pvz… Vinių sulanksčiusi esu daug. Ir, o kaip plaktukas padarytas? Ar čia reikia sužinoti ką nors tokio ko nežinau?
   O šiaip viskas iš tingėjimo: lėkti pirkti “Kurmio” užuot tiesiog pabandžius gal tiesiog pompa padės. Juk patogiau.

   Kai kurie netiki DIY iš baimės. Pvz., aš kadaise gavau pasipiktinimo bangelę, kai prie vienos diy lentynos pasakiau, kad ir aš tokios noriu: tipo taigi imk ir pasidaryk. O aš vat netikiu, kad galiu. Bijau, kad pabandymas kainuos daugiau nei 3 pirktinės lentynos.

   O iš kur pienas atsiranda tai žinau, bet kas iš to jei pieno nemėgstu? Žinau, net kaip alus atsiranda, bet parduotuvėje greičiau ir turbūt pigiau. Ir tai pripažinsiu, kad mažiau skaniau, bet nors iš karto.

4. 11 said on March 31st, 2009 at 10:42:

   Problema ta pati, tik vektoriaus ženklas į kitą pusę :) “Žmonės” (kabutės čia neatsitiktinai), per daug ir aklai tiki. Viskuo.
   E 330 – blogai. Tai ašku blogai, juk pas Stasiuką bloge parašyta. Na ir kas, kad Stasiukas dabar antram kurse verslo administravimo tarptautinės vadybos administravimo vadybos studentas Žiežmarių kolegijoj, žmogus tai geras, vadinasi parašė tiesą.
   Sintetiniai vitaminai neveikia. :D Aišku neveikia, jei apie tai rašo net “Times”. Na kas kas, bet Times, kurį rašo žurnalistai, tai tikrai nemeluotų. O juk galiausiai kam jam čia skandalus kelt be reikalo, juk tai rimtas laikraštis, vadinasi tiesa, nors apie kitą tyrimų rezultatų dalį, kur akcentuojama, kad ir natūralus kvarcinis smėlis taip pat neveikia kaip vitaminai – tylima.
   Nardymo reguliatorių aptarnauti gali tik serviso meistrais. Gryna teisybė, nes taip sakė pardavėjas iš kurio pirkau, negi pardavėjas dabar man meluos? Pats aptarnauji!? Tau gal gyvenimas nebemielas!? Ką, oringus pasikeisti!? Jbtvmt, tam gi reikia 2 metus mokytis, su griežčiausiais kvalifikaciniais egzaminais! :)
   Ištraukus mobiliako pakrovėją tausosi elektros energiją. Lemputė dega, vadinasi energiją vartoja. Na ir kas, kad nerašydamas šio komentaro sutaupytum ne vienam tūkstantmečiui “pakrovėjo rozetėj”, nep*sk čia man proto, jei lemputė dega, vistiek energiją valgo :D.
   Su 4 mobiliakais galima popkorną kepti. Tu ką, durnas, kad tokius klausimus iš vis kelti, youtube nematei!?

   Jie tikrai tiki. Tyrai ir nuoširdžiai. Jei mažiau arogancijos ir nuolankesnę intonaciją pritaikius, gi tikrai pardavinėtume vandens miltelius vargo nematydami :)

   Žiū, reikia kada imt ir susukt pedagoginės medžiagos, kaip vandens miltelius gamint, ot bus juoko iš komentarų :)

5. g12 said on March 31st, 2009 at 10:47:

   Hmm, esmė ką norėjau pabrėžti: suvokimas, kad gali pasidaryti. Ne visi jį turi. Neteigiu, kad viską privalote daryti patys. Jokiu būdu ne. Galų gale turim šiais laikais tokių poreikių, kad be sudėtingos pramonės ir tikslių žinių galima padaryti “biški bubum”. Esmė yra mąstymas, galvojimo šablonas. DIY sausainiai niekuo ne prastesnis DIY nei DIY kosminis laivas. Tikrai.

6. g12 said on March 31st, 2009 at 10:53:

   11: čia ta pati tema bet šiek tiek plečiama: šiuolaikinei sudėtingai pramonei pakanka siauro profilio gilių specialistų. Tas kertinis akmuo yra “pakanka”: Jonas gali žinoti kaip paskaičiuoti kosminio laivo kuro padavimo trečiosios žarnelės oringą ir pakankamai už tai uždirbti, kad galėtų samdytis Petrą, kuris moka kalti vinį į sieną paveikslui. Tai vat jei Jonas tingi, jis gali ir nekalti. Turi tą teisę šiais laikais būti brangiu siauru varžteliu :) Nekaldamas nežinos, nežinodamas bijos. Grandinė paprasta ane?

7. Salomėja said on March 31st, 2009 at 11:10:

   Aš vat mažumėlę pagalvojau apie tai, kad man visgi su atvirkščiu procesu teko susitaikyt: kažkada priprast, kad kiaušinių būna ir parduotuvėje; kad paveikslo rėmelius tenka prikti, o ne prašyt tėčio, kad padarytų. Taip pat priprast prie to, kad vandens nebereikia iš lauko tampyt, sužinot, kad pas žmones karštas vanduo būna kas dieną. Gal todėl aš tik pečiais gūžteliu kai jį savaitei išjungia.
   Ir… man net mintis nekyla pasikviesti santechniko, kai virtuvėje negaliu karštu vandeniu naudotis. Nemoki pasitaisyt – nesinaudok.
   Matyt esu kažkokia sistemos spraga. Bet gi sausainius perku, ir net tikiu, kad šampūnas su vitaminu c blizgina plaukus.

8. Laura said on March 31st, 2009 at 11:58:

   Man DIY (gal PP lietuviškai :) ) turi būti malonumas. Nes jei aš nervinsiuos, man kris iš rankų viskas, dar sugadinsiu ką nors, tai nebenorėsiu nieko daryti. Taip, aš perfekcionistė – turiu mokėti arba puikiai, arba iš vis neprisiliesiu. O mokytis turi būti įdomu. Pvz., labai įdomu mokytis piešti. Todėl jau pasiryžusi visus namų kampus apipiešti :) (Piešimą irgi priskiriu prie DIY, nes paveikslų reikia, bet nenoriu jų pirkti).
   Mano vyrui DIY – krapštymosi procesas. Jam nelabai neįdomu, kas per daiktas gausis, svarbu daryt kažką su juo. Pjauti, gręžti, lenkti – kuo labiau per aplinkui nuo galinio rezultato, tuo geriau.
   Kiekvienas savaip suvokia DIY. Vienam tai reiškia, kad pats dulkes nuo lentynos nuvalo, kitas pats ir namą pasistato.

9. g12 said on March 31st, 2009 at 12:12:

   Na aš pasikartosiu :) Postas tai apie galvojimo šablonus, ne apie patį darymą. Apie patį darymą filosofijos galima irgi dau pavaryt, bet gal senatvėj knygą kokią išleisiu.

10. Salomėja said on March 31st, 2009 at 12:15:

    Lažinuosi, kad nė velnio tu jos neleisi (nesakau, kad neparašysi).

11. Laura said on March 31st, 2009 at 12:19:

    Leis leis. Pats ;)

12. g12 said on March 31st, 2009 at 12:21:

    Salomėja: aš gal ir senas nebūsiu. Nagi dabar dar gerai atrodau, vėliau irgi gerai o po to jau – miau.

13. Salomėja said on March 31st, 2009 at 12:24:

    Pfff, kuklumas matau dorybe nelaikomas.

14. 11 said on March 31st, 2009 at 12:30:

    Teisingai, bet dabar šnektelkime apie Jono bendradarbį Marių. Taip pat mažą svarbų varžtelį, tokį pat, kaip Jonas, bet jauną ir žingeidų. Marius irgi gali mokėti Petrui už įkaltus vinis ir pakeistas santechnines tarpines, bet Marius to daryti nenori. Bet per šiokį tokį savo specialisto gyvenimą jis jau spėjo atbukti ir dorai įvairių buities darbų pasidaryt nebemoka, bet noriai ieško žinių apie tai ir daro pats kadangi nenori būti toks, kaip Jonas, o ir šiaip dabar DIY – madinga tendencija. Ką daro Marius, jei Petro samdyti nenori, o paklausti išdidumas neleidžia? Marius sėda prie interneto ir ieško, kaip vieną ar kitą darbą pasidaryti pačiam.
    Dalykas sveikas ir skatintinas, bet bėda ta, kad 9 iš 10 atvejų jis skaito tokių pačių “meistrų”, kaip ir jis pats, rekomendacijas ir tik vieną iš 10 tokių rekomendacijų parašęs Petras, kuris baigęs dailidės amatą ir vinis Jonam kala jau 25 metus.
    Mariui pasiseks, jei jis pataikys ant Petro instrukcijos, o nesėkmės atveju būdamas toks šaunus jaunasis specialistas Marius neras drąsos prisipažinti, kad susimovė kaldamas vinį ir kaip įrodymą to, kad jis nesusimovė, pats ims ir aprašys vinies kalimo SDP su šiek tiek savo, kaip specialisto, interpretacijų.
    Kadangi Ir Petras ir mudu abudu žinome, kad nix*ja Marius to vienies pats įkalt nesugebėjo ir veikiausiai nėra iš viso jokio vinies, nes tuos, kuriuos turėjo, jis sulanktęs ir nudaužytais pirštais išmetęs, galime tik spėlioti, kuo remdamasis Marius parašė savo vienies kalimo SDP.

    Taip ir ridenasi tas sugedusio telefono laidas internetu, o nežinantys, bet neišdrįstantys paklausti ten, kur vertėtų, skaito brėdus, daro nesąmones ir rašo dar didesnės brėdus. Eko, GMO, pakrovėjai, vitaminai, E ir kiti mitais apaugę dalykai puikiausiai tą iliustruoja.

    Liūdniausias dalykas yra tas, kas sočiai į valias prisijuokęs Petras galiausiai nutaria, kad vinių jam užteks ir jis gali sau lesti tokią prabangą, kaip pasidalinti specifiniais vinies kalimo niuansais, jo niekas nebeklauso, nes “ką ten tas senis gali pasakyti, ką jis iš viso supranta, va, kosminio laivo kuro padavimo ketvirtosios žarnelės balansinio ventilio inžinierius aprašęs”.

    Vienintelis dalykas, ko iš tikro bijo šių laikų pilkosios pelytės, kad ir daug uždirbdamos bei svarbios – prisipažinti, kad kažko jie nesugeba. Su seniais paprasčiau, jiems pagal nutylėjimą “amžius toks, ką aš čia plaktuku mosuosiu”. O vat likusiems lituoklį šiknon kišk, neprisipažins klydę ir tik labai mažutė dalis iš tikro nesupras klydę, kitiems bus tiesiog gėda :)

15. DNR said on March 31st, 2009 at 12:32:

    Jo jo, panašių minčių vedamas aš pradėjau nebepatikėti savo galvos lenkakalbėms ir rusakalbėms kirpėjoms (kurios gaidžių galvoje palikdavo), o išmokau nusikirpti (nusiskusti) galvą pats. Beje nors nesu ypač įnagingas, labai mėgstu vis pradėti kažką sau naujo ir atrasti, išmokti daryti tai taip, kad dar ir kitus galėčiau pamokyti.

16. g12 said on March 31st, 2009 at 12:36:

    Bingo, gerbiamasis 11! Pataikei. Bet dabar žiū – skaitau aš porą rimtų diedų “mokslininkų” knygučių. Nesitaškysiu čia pavardėm, juk ne tame esmė. Ir žinai ką? Jie elgiasi lygiai kaip ir Marius 1:1, nemeluoju. Tik savo teorijas ir jų variacijas suvelka į tokį gražų protingų žodžių debesėlį, kad tūlas beždžioniukas iš kitos planetos gliaudo tokius šedevrus savaitėmis, perkratinėja. Ir prieina vienoos išvados – jie niekuo nesiskiria. Visi. Va čia kabliukas. Mokslas yra tik prietaisas, įnagis, padedantis struktūrizuoti, klasifikuoti teorijas, jas įrodyti ir ginčytis su kitais mariais. Tik tiek, nieko švento :) Viskas kitkas – fantazija ir neįkalinta dėžutėje mintis.

17. g12 said on March 31st, 2009 at 12:37:

    ir, beje, gerbiamas 11, ar nebūsi biški užsiciklinęs?

18. Salomėja said on March 31st, 2009 at 12:40:

    11, o tu man kvailai pasakyk, o iš kur man žinot, kad mano rastosios vinies kalimo instrukcijos neteisingos. Va tarkim radau x1 rašinėlį. Paskaičiau, pagalvojau, kad kažkas man čia neaišku. Paieškojau dar. Radau x2. Dar paskaičiau x3. Pagalvojau, kad visi jie panašūs, tai gal gi ir nemeluoja. Tada dar jei netingėjau (nors greičiausiai jau nupėdinau to vinies kalti, nu be tarkim, kad visgi aš labai savim nepasitikiu ir dar paieškojau) tai paskaičiau x4, x5 ir x6. O vat iki to x10 rašyto Petro aš ir nepriėjau. Gal ieškot nemokėjau. Gal kalba buvo nesuprantama. Tai kaip man dabar žinot, kad tos teisingosios instrukcijos taip ir neperskaičiau? Ir nusimušusi pirštus pagalvosiu, nu šūds, kažko vėl aš nesupratau. Apseisiu be vinies.

19. Laura said on March 31st, 2009 at 12:52:

    Problema dar ir tame, kad Petras neskuba parašyti instrukcijų, kaip kalti vinį. Nes kiti išmokę atims iš jo darbo dalį. Arba, neduoktudie, išmoks geriau ir dirbs jo darbą.
    Vat būsiu aš gudresnė už Petrą ir parašysiu, kad visai gi nebūtina to vinies kalti į sieną. Paveikslą galima ir ant specialių kabliukų pakabinti, kuriuos net ir nemokant įkalti galima. Žiū, ir praras Petras pajamas, nes kam jis reikalingas, jeigu galiu pats?

20. 11 said on March 31st, 2009 at 13:12:

    :) Biškį būsiu, bet tuoj pat pabandysiu pasitaisyti. Natūra tokia skorpioniška. Žinau, kad skaito, tai ko gi nepaisnaudoti turimu pranašumu ir neįgelt? Na, bet čia mano demonai, tuoj aš juos ir nutildysiu.

    Dabar gi apie mokslą, be abejo taip pačiai vyksta. 95 % patentų nieko verti kadangi atkartoti salygų nepavyks, nes kažkas kablelį ne ten padėjo. Visgi šioks toks skirtumas yra kadangi periodiką skaito kiti srities guro ir visi tarpusavyje varžosi, kieno moksliniai kiaušiniai kiečiausiai virti. Aš čia tikrai ne apie grožinę literatūrą, aš apie tokius leidinius kaip Journal of applied Medicine/Chemisty/Physics ir pan. periodiką.

    Kai Marius parašo savo bloge kaip vinį kalt, jį skaito kiti Mariai ir toliau suka savo šūdų malūno mentes. Kai kuris nors profesorius publikuoja savo veikalą jis jau yra pasiruošęs apginti savo straipsnį. Iš Mariaus tuo tarpu niekas nieko apginti nereikalauja. Norint savo straipsnį apginti, reikės bent dalies savo eksperimentinės dalies, kad nebūtum užmautas ant baslio už plagiatą. Šiais laikas plagiatą pagauti gerokai lengviau nei tarkime prieš 30 metų. Dėka to po truputį judame į priekį.

    Salomėja, atsakymas į tavo klausimą labai paprastas. Jei nori kalti vinis, paprašyk svečiuosena pas kokį stalių ar dailidę. Kaip taisyklė, blogo apie vinių kalimą anie neturi. :)

    Laura, Petras niekada nepraras darbo, nes:
    a. yra gausybė Jonų, kurie “per seni mosuotis plaktukais”
    b. yra gausybė Marių, kuriems vinis reikės kalti ir tai tik laiko klausimas kada: jei dabar – reikės tik vinį kalti, jei vėliau – reikės dar ir ištupėjusį tinką aplinkui atstatyt, tai bus proga dar ir Petro draugui tinkuotojui Vytui uždirbti.

    Net jei jis paraštys metodiką, na tai kas ją skaitys, kai yra kosminio laivo kuro padavimo ketvirtosios žarnelės balansinio ventilio inžinierius SDP?

21. Salomėja said on March 31st, 2009 at 13:22:

    Vat visa bėda, kad tas dailidė ar stalius geriausiu atveju parodys, kaip JIS tą vinį kala. Ir dar jei piktas pasitaikys, tai neleis net kvailo klausimo užduot, na tokio, katras skambėtų: “o jei šitaip pabandyčiau tai jau neįkalčiau, ir kodėl ne?”. Jis tik pasakys, kad reikia taip ir taškas. Patirta jau tai. Todėl ir esu ta, kuri neklausia, neprašo parodyt, o paslapčia (nu kad neapsilochintų) eina kažkur pasikalinėt tų vinučių.

22. g12 said on March 31st, 2009 at 13:24:

    Aha.

23. g12 said on March 31st, 2009 at 13:30:

    Tiesa, ateičiai, 11, būk toks mielas ir savo asmeninius kryžiaus karus vesk savo teritorijomis, ok? Nes aš turiu savo pamąstymų tomis temomos, apie vitaminus bei jų pasisavinimą žinau labiau iš praktikos, bet man kitatikiai gyvent nemaišo. Nė kiek, kol nesibrauna į mano žemes.

24. 11 said on March 31st, 2009 at 13:30:

    Na ir gerai darai, kad eini paslapčiom pasikalinėti. O kiek tokių kurie skaito “profesionalų metodikas” ir po to patys savas rašo, bet vinies taip ir neįkala?

25. Salomėja said on March 31st, 2009 at 13:33:

    11, nežinau. Bet nei šitas nežinojimas, nei tie jie man gyvent netrukdo. Visada sau primenu, kad jei perskaičiau, kokią nesąmonę tai pati esu ir kalta, kad skaičiau, o ne tiek kurie rašė.

26. Tomas Markauskas said on April 1st, 2009 at 00:57:

    Prie pieno iš parduotuvės labai tinka šitas:

    http://failblog.org/2009/03/26/meat-fail/

    :)

27. g12 said on April 1st, 2009 at 07:24:

    tas pienas tai ne be pagrindo, nu :)

Leave a Reply