Siuvimo mašina, sena, rankinė. Iš tų daiktų, kokių dabar jau nebegamina – amžinų. Pasaulis pasibaigs o šitie daiktai dar veiks. Labiausiai patinka tas pokytis, kai mechanizmas nuvalytas, suteptas ir tepalas jau jau patenka ten kur turi patekti. Mechaninis valsas. Ir tas nuostabus čik-čik-čik-čik. Nepakartojama.
Ooo žinau tokius – pas mane tamsiajam kambariuke tokia pati amžina siuviamoji stovi (net ir nepasakyčiau kelintų metų gamybos bet spėju, jei atmintis neapgauna, dar prieš CCCP). Tiesa netikrinau kaip veikia – nors manau, kad viskas tvarkoje su ja turėtų būti. Kažkada maniau išmesti ar kažką, bet laiku susivokiau, kad negalima.
Mur. Ir gražu žiūrėt kai siuvėjėlis susikaupęs susikaupęs siuva…
Tokia mechanika yra grožis ir poezija. Ir muzika – valsas, kaip sakai :)